Ekonomika

Tema	Ekonomika
Tipas	Namų darbas
Aprašymas	Kas yra ekonominė veikla ir ką vadiname ūkinė veikla? Kartą jaunuolių grupė susiruošė į Gariūnų turgų nusipirkti prekių, o grįžę jas pelningai perpradavė. Ar šią grupę galima pavadinti įmonę? Pagrįskite savo atsakymą. Ko reikia, kad įmonė veiktų? Pradinė įrengimų vertė – 100 000 Lt, likvidacinė vertė – 20 000 Lt, naudojimo laikas 5 metai. Sudarykite nusidėvėjimo skaičiavimų lentelę. Kaip nustatomas faktinis darbuotojų skaičius? Darbuotojų skaičiaus poreikio nustatymas. Faktinio darbuotojų skaičiaus nustatymas. Nustatykite prekybos įmonės personalo poreikį. Apskaičiuokite išdirbio normą per darbo dieną, jei vienai paslaugai atlikti reikia 30 minučių. Mechanizavus ir geriau organizavus darbą, paslaugos atlikimo laikas sutrumpėjo 17 %. Kiek paslaugų bus esant naujoms sąlygoms. Studentas dirba UAB “XX“ pagal darbo sutartį 0,5 etato ir gauna 260 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Kiek jam bus išmokėta? Tarkime, kad P.U turi individualią įmonę, kuri įrengia dujų skaitiklius. Už vieno skaitiklio įrengimą P.U gauna iš užsakovo 80 Lt. Dujų skaitiklis yra įmonės nuosavybė – už jį nei P.U, nei užsakovas nemoka. P.U samdo vieną šaltkalvį, kuris įrengia skaitikius ir vairuoja utomobilį. Jam moka po 15 Lt. už vieno skaitiklio įrengimą. Vienam skaitikliui įrengti medžiagos (vamzdžiai, veržlės, deguonis ir karbidas) kainuoja 5 Lt., kuras bei tepalai automobilui – 5 Lt. Ši įmonė darbams atlikti tiri suvirinimo aparatą, kuris kainuoja 1000 Lt. ir bus naudojamas 5 metus; naudotą automobilį nupirktą už 1500 Lt., kuris bus naudojamas 3 metus, bei kita įranga, kuri kainavo 600 Lt. ir bus naudojama 3 metus. Šios veiklos patentas kainavo 1300 Lt. Nustatykite: Įmonės pastovias metines sąnaudas. Apskaičiuokite pastovias sąnaudas tenkinakčias 1, 10, 50, 100, 200, 500, 1000 vienetų. Apskaičiuokite kintamas sąnaudas vienam įrengtam skaitikliui. Nustatykite visą sąnaudų sumą ir visas sąnaudas 1, 10, 50, 100, 200, 500, 1000 vienetų. Apskaičiuokite minimalų parduotų paslaugų kiekį ir jų vertę, kurią viršijusi įmonė pradės gauti pelną ir kurių pasikeitusį patirs nuostolių. Raskite pelno lūžio tašką ir nubraižykite grafiką. Pridėjus 25 % antkainį, parduota prekių už 6 000 Lt. Prekybos išlaidos: pajamų mokestis 15 %, patalpų nuoma 200 Lt, elektra 30 Lt ir reklama 48 Lt. Apskaičiuokite gautą pelną ir pelną procentais. Didmeninėje prekyboje parduodamos prekės su 20 % antkainiu, o įmonė gautoms prekėms prideda 24 % antkainį. Parduotuvėje pirktas dviratis už 670 Lt. Kiek už dviratį sumoka didmenininkas gamintojui? Apskaičiuokite prekių apyvartumą per einamųjų 1 – ą ketvirtį. Ketvirčio prekių apyvarta sudarė 1 253 tūkst. Lt, o prekių atsargos. Apskaičiuokite: Vidutinės prekių atsargas 1- am ketvirčiui. Nustatykite vidutinę dienos apyvartą. Apskaičiuokite prekių apyvartumą dienomis ir kartais. Literatūra.
Patalpinta	2007-05-28
Parsisiuntė	1479
	Parsisiųsti21 KB

Išsamus aprašymas

Variantas – 1


1. Kas yra ekonominė veikla ir ką vadiname ūkinė veikla ?

“Ūkiška veikla savo visumoje sudaro tam tikrą žmogaus veiklos dalį, tam tikrą socialinių santykių dalį arba sritį. Ūkiška veikla, ūkiški santykiai yra pagrindas, būtina prielaida kitų žmogaus veiklos sričių, kitų socialinio gyvenimo sąlygų susidarimui ir pažangai”. (Ernestas Galvanauskas)
“Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą turimo turto ir (arba) turtinių teisių eksploatavimą),kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), jeigu ji vykdoma ar numatoma vykdyti bet kokį tęstinį laikotarpį”. ( Sąvokos apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos pridėtinės verties mokesčio įstatymo projekte.)


2. Kartą jaunuolių grupė susiruošė į Gariūnų turgų nusipirkti prekių, o grįžę jas pelningai perpradavė. Ar šią grupę galima pavadinti įmonę? Pagrįskite savo atsakymą. Ko reikia, kad įmonė veiktų?

Mano manymu, šią grupę negalima pavadinti įmonė, nes nebuvo įmonės registracijos, nesuteiktas įmonės kodas. Grupė perpardavus produkciją nasumokėjo PVM, pardavimas nebuvo registruotas pirkimo – pardavimo aktu. Įmonė turi mokėti pelno mokestį, grupė jo nemoka.
“Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonė sudaro medžiaginių – daiktinių, finanasinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas”. (Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 straipsnis)


3. Pradinė įrengimų vertė – 100 000 Lt, likvidacinė vertė – 20 000 Lt, naudojimo laikas 5 metai. Sudarykite nusidėvėjimo skaičiavimų lentelę

Pradinė įrengimų vertė 100 000 Lt, likvidacinė vertė 20 000 Lt, naudojimo laikas 5 metai.

Metai Nusidėvėjimo koeficientas ir jo procentinė išraiška Metinė nusidėvėjimo suma Įrengimų vertė j – tųjų metų gale Nusidėvėjimo fondas
0 0 0 100000 0
1 Koef. 0,2; 20% 16000 100000-16000=84000 16000
2 Koef. 0,2; 20% 16000 84000-16000=68000 16000+16000=32000
3 Koef. 0,2; 20% 16000 68000-16000=52000 32000+16000=48000
4 Koef. 0,2; 20% 16000 52000-16000=36000 48000+16000=64000
5 Koef. 0,2; 20% 16000 36000-16000=20000 64000+16000=80000


R = (C – S) ÷ n
R = (100 000 – 20 000) ÷ 5 = 16 000 (Metinė nusidėvėjimo suma)
Dk = kR
D5 = 5 ×16 000 = 80 000 (Nusidėvėjimo fondas)
100 % ÷ 5 = 20 %

4. Kaip nustatomas faktinis darbuotojų skaičius? Darbuotojų skaičiaus poreikio nustatymas.

Faktinio darbuotojų skaičiaus nustatymas.
Vidutinis pagrindinėje darbovioetėje dirbančių darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:
1. Įmonėse, kuriose didele darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinio ketvirčio liekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalinus iš to ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus. Skaičiuojant vidutinį metinį skaičių susumuojamas darbuotojų skaičius kiekvieną kalendorinę dieną ir gauta suma dalijima iš metinio kalendorinio dienų skaičiaus. Poilsio ir švenčių dienomis nurodamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.
2. Įmonėse, kuriuose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal formulę:



Čia : - vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį;
D3* - praėjusio ketvirčio trečio mėnėsio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
D1 – ataskaitinio ketvirčio pirmo mėnėsio paskutinės dienos darbuotojųn skaičius;
D2 – ataskaitinio ketvirčio antro mėnėsio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
D3 – ataskaitinio ketvirčio trečio mėnėsio paskutinės dienos darbuotojų skaičis.

Skaičiuojant vidutinį metinį dabuotojų skaičių analogiškai imami 13 mėnėsių duomenys.
Jei paskutinė mėnėsio diena yra poilsio ar švenčių diena, tai imiamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.
Įmonė, asižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaitą, pasirenka vieną iš šių vidurkių apskaičiavimo būdų.

Raktiniai žodžiai

• ekonomine veikla
• ekonominė veikla
• chronologinis vidurkis