Egzistencializmas

Tema	Filosofija
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Egzistencializmo samprata. Svarbesnės egzistencializmo idėjos.
Patalpinta	2007-02-17
Parsisiuntė	2344
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Egzistencializmo samprata

1. Egzistencializmas – žmogaus egzistencijos, jos prasmės ir galimybių apmąstymas.
2. Skirtingai nuo klasikinės filosofijos, egzistencializmas atsisako kalbėti apie pasaulį be žmogaus, apie būtį apskritai ir renkasi atskiro žmogaus problemas. Baigtinė žmogaus egzistencija pasaulyje ir jos įprasminimas – pagrindinė egzistencializmo problema.
3. Egzistencializmo pirmtaku laikomas danų filosofas Siorenas Kurkegoras, kuris pabrėžė individualų žmogaus pasirinkimą, o ne visuotinai privalomą aksiomą.
4. Judėjimui atstovavo: vokiečių filosofas – Karlas Jaspersas ir Martynas Heidegeris, prancūzų – Gabrielis Marselis, Sartras, Alberas Kamiu.
5. Pagal požiūrį į tikėjimą gali būti skiriamas " krikščioniškasis" ir "ateistinis" egzistencializmą.
6. Pirmasis egzistencijos atsitiktinumo pojūtį siekė įveikti pasirinkdamas religiją, o antrasis – tiesiog tikėjimą žmogumi ir galimybėmis.


Svarbesnės egzistencializmo idėjos

Absurdas – tai beprasmybė; kas prieštarauja logikai ir sveikam protui, prieštaringas teiginys arba reiškinys.
Atsakomybė – žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus. Jis turi prisiimti visą atsakomybę už savo pasirinkimą.
Baimė – taip prarandamas tikrumas, nors tai paskatina jo iš naujo ieškoti. "Egzistencializmas" – mielai skelbia, kad žmogus – tai baimė.
Egzistencija – paprastai aiškinama kaip esatis, būvimas, būdinga tik žmogui. Egzistuoti – reiškia projektuoti save anapus savęs, pačiam nematyti ir įtvirtinti savąjį aš.
Egzistencinis – egzistencinė filosofija reiškia tokią filosofiją, kuri kalba apie šį egzistencijos pojūtį, pasireiškiantį ypatingais atvejais: kančioje, mūšyje, mirties akivaizdoje ir pan.
Įsipareigojimas (angažavimasis) – tai atsakymas būti neutraliam konflikto metu. Žmogus turi pasirinkti tam tikrą požiūrį, poziciją, pats apsispręsti, kokiai idėjai tarnauti ir kaip dalyvauti gyvenamojo meto įvykiuose.
Laisvė – suvokiama kaip galėjimas apsispręsti, kaip prisiimta atsakomybė už savo veiksmus.
Maištas – imtas suvokti kaip nesitaikstymas su absurdu ir kaip teisingumo siekis.

Raktiniai žodžiai

• egzistencializmas
• ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus
• ar zmogus visada gali rinktis