Džoakinas Rosinis

Tema	Muzika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Džoakinas Rosinis. Nacionalinį italų himną. Kūryba. Opera "Sevilijos kirpėjas".
Patalpinta	2011-03-13
Parsisiuntė	105
	Parsisiųsti15 KB

Išsamus aprašymas

DŽOAKINAS ROSINIS (GIOACCHINO ROSSINI, 1792 – 1868). Italų kompozitoriaus G.R buvo savo epochos novatorius: išplėtė operų buffa ir seria ribas, į pirmąją įvesdamas dramatinių ar net tragedinių, o į antrąją – komedijinių elementų. Kurdamas nepaprastai sparčiai, R. per 19 metų, kuriuos paskyrė operos menui, parašė 38 šio žanro veikalus.
G.R gimė 1792 m. vasario 29 d. nedideliame Pezaro mieste, Venecijos įlankos pakraštyje. Jo tėvas buvo miesto muzikantas, motina - dainininkė. Už dalyvavimą 1796 m. revoliuciniame judėjime tėvai neteko tarnybos ir tapo klajojančiais muzikantais. Išvykdami į tolimesnes keliones, Rosiniai sūnų palikdavo mokiniu pas kalvį. Čia dirbdamas berniukas išmoko daugybę liaudies melodijų, kurios vėliau tapo jo kūrybos pagrindu. Tėvams persikėlus į Boloniją, 12 m. R. pradėjo sistemingai mokytis muzikos, giedojo bažnyčioje. Mokslas gerai sekėsi, ir 1806 m. R. tapo Bolonijos akademijos nariu, įstojo į muzikinį licėjų. Čia mokėsi groti violončele ir kompozicijos teorijos. 1810 m. baigęs licėjų, R. kūrė operas, keliavo po įvairius miestus su klajojančių teatrų trupėmis. 1813 m. Venecijoje su pasisekimu buvo pastatytos jo pirmosios patriotinės operos "Italė Alžyre" (buffa) ir "Tankredas" (seria). Šie kūriniai atvėrė kompozitoriui Milano, Venecijos, Romos teatrų duris. Nuo 1815 m. dirbdamas Neapolio teatre, R. sukūrė brandžiausius savo kūrinius. Tai "Nepriklausomybės himnas", opera "Sevilijos kirpėjas" (buffa) ir kt. Tuo metu kompozitorius kūrė daugiausia operas seria. 1822 m. R. su italų artistų trupe išvyko į užsienį. Per dvejus metus jis aplankė Vieną, Paryžių, Londoną ir kt. miestus. 1824 m. R. apsigyveno Paryžiuje. Keletą metų vadovavo operos teatrui. Paryžiuje R. parašė opera "Vilhelmas Telis" (1829), turėjusią didelės reikšmės romantinės-herojinės operos vystymuisi.1836 m. R. grįžo į Italiją. Po "Vilhelmo Telio" Rosinis operų nebekūrė. Per paskutinius 40 gyvenimo metų jis parašė vokalinius kūrinius, "Stabat Mater", mišias. 1848 m. parašė Nacionalinį italų himną. 1853 m. R. vėl išvyko į Paryžių. Dideles lėšas kompozitorius skyrė Bolonijos (dabar Rosinio vardo) muzikos institute premijoms jauniems kompozitoriams remti. Mirė R. 1868 m.lapkričio 13 d. Paryžiuje. Vėliau jo palaikai buvo pergabenti į Florenciją.
R. muzikos stilius – tai puikios melodijos, kurioms būdinga judrūs ritmai, aiški frazuotė. Harmonija nesudėtinga, dažnai originali. R. paskatino kai kurias reformas, pvz., "sausajame" rečitatyve fortepijoną ar klavesiną pasiūlė pakeisti orkestriniu akompanimentu, dainininkų savivalę patiems išpuošti melodijas ornamentais pamėgino apriboti tiksliai užrašydamas koloratūrinius pasažus ir kadencijas. Jo komiškosios operos dramaturginį pagrindą sudaro greito tempo ansamblinės scenos. Šiose scenose jis dažnai vartodavo paprastą, bet veiksmingą priemonę – crescendo (garsinimą). Vis garsiau ir aukščiau kartojama frazė sukuria susijaudinimo būseną.
Kūryba. 38 operos, taip pat rašė vokalinę muziką: kantatos (15), religiniai kūriniai ir kt. Operinė kūryba lygiai aprėpia operos seria ir operos buffa žanrus. Operos seria viršūne laikomas "Vilhelmas Telis". Operos buffa žanrui priskirtinos „Vekselis vedyboms", ,,Keistas atsitikimas", ,,Šilkinės kopėčios", ,,Italė Alžyre",,,Sevilijos kirpėjas" ir kt.
Opera "Sevilijos kirpėjas" (1816). Libretas parašytas pagal prancūzų dramaturgo P.Bomarše trilogijos pirmają dalį. Sukurta nepaprastai greitai – per 20 dienų. Dviejų veiksmų operos siužetas pagrįstas meilės intrigomis. Turinys I veiksmas. Naktį gatvės muzikantai ateina į daktaro Bartoldo kiemą. Grafas Almaviva, apsimetęs paprastu jaunuoliu Lindoru, dainuoja apie savo meilę gražuolei Rozinai. Merginą sujaudina serenada, tačiau į kiemą išeiti Rozina negali - jos globėjas daktaras Bartoldas akylai seka kiekvieną augintinės žingsnį. Mat, senis sumanęs ją vesti. Almavivai į pagalbą ateina išmoningas linksmuolis kirpėjas Figaras. Jis sugalvoja planą seniui apgauti: apsimetęs ieškančiu buto girtu kareiviu, grafas bandys įsigauti į Bartolo namus. Bartolo namų kambarys. Rozina prisimena malonų Lindoro balsa, meilius jo žodžius. Merginai nebaisios globėjo daromos kliūtys: ji tvirtai pasiryžta jas nugalėti. Tai ji rašo laiške, kurį Figaras turi perduoti Lindorui. Tačiau ir Bartolas nesnaudžia. Jis pasikviečia Rozinos muzikos mokytoją don Bazilijų, ir jiedu tariasi, kaip kovoti su varžovu. Don Bazilijus pataria griebtis išmėginti ginklo - šmeižto. Šmeižtas, jo žodžiais tariant, visiškai sužlugdo žmogų. Į namus įsiveržia "girtas kareivis" - persirengęs Almaviva. Jis triukšmauja ir reikalauja kambario. Kilus sąmyšiui, Almavivai pavyksta perduoti mylimajai laiškelį. Išgirdusi Bartolo namuose triukšmą, atskuba miesto sargyba, kuriai grafas pasisako kas esąs.

Raktiniai žodžiai

• rosinis
• džoakinas rosinis
• dzoakinas rosinis