Džiazas
| Tema |
Muzika |
| Tipas |
Prezentacija |
| Aprašymas |
PowerPoint pristatymas. Džiazas. Džiazo savybės. Stilistinės ištakos. Tipiniai instrumentai. Žanrai. Tradicinis džiazas. Modernusis džiazas. Laisvasis džiazas. Dabartinis džiazas. Senųjų stilių atgimimas. Žymiausi atlikėjai. |
| Patalpinta |
2010-06-10 |
| Parsisiuntė |
350 |
|
|
Išsamus aprašymas
Džiazas yra viena svarbiausių pramoginės muzikos rūšių, atsiradusi XIX a. pabaigoje JAV pietuose, Naujajame Orleane ir stebėtinai greitai paplitusi po visą pasaulį. Tai tris šimtmečius trukusio kultūrų maišymosi pasekmė, Europos ir Vakarų Afrikos muzikinių tradicijų junginys. Džiazo vystymosi tempai: Šimtmečio pradžioje džiazas buvo Naujojo Orleano negrų liaudies muzika. 1920-aisiais šia muzika “užsikrėtė” visa Amerika. 1940-aisiais džiazas pavergė Europą. 1960-1970 m. Jis taip išpopuliarėjo, kad buvo neginčijamai pripažinta, kad tai savarankiška muzikos forma, lygiomis teisėmis egzistuojanti šalia kitų, modernių XX a. meno šakų. Per 100 metų džiazo istorija patyrė daug pakilimų ir smuktelėjimų, tačiau džiazas neišnyko ir klesti įvairiose šalyse. Svarbiausios džiazo savybės: Improvizacija,Aiški metrinė pulsacija, Sinkopuotas ritmas, Bliuzo elementai, Vakarietiška harmonija, Kalbos intonacijų mėgdžiojimas grojant ir instrumentinių – dainuojant. Kadangi džiazas improvizuojamas, o ne užrašomas natomis, jo neįmanoma tiksliai atkartoti: tai, kas grojama, skamba tik čia ir dabar, o kitą sykį skambės kitaip. Įdomu, kad džiaze dažnai improvizuoja ne vienas ar du solistai, bet dauguma ar net visi ansamblio dalyviai. Stilistinės ištakos:
Bliuzas. Afroamerikietiška liaudies muzika. Regtaimas. Europos žygiuojantys orkestrai . XX a. Naujojo Orleano stilius.Saksofonas. Trimitas. Trombonas. Klarnetas. Fortepijonas. Gitara. Kontrabosas. Būgnai.
Raktiniai žodžiai
- džiazas
- dziazas
- modernusis dziazas