Mano Dienoraštis

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Lietuvių kalbos namų darbas. Mano dienoraštis.
Patalpinta	2007-09-29
Parsisiuntė	760
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Mano Dienoraštis

Vasario 18d. (Ketvirtadienis)

Viskas griūva... Nebegaliu. Susipykau su savo brangiausiu žmogum, geriausia drauge. Dabar tikrai supratau, jog tikrų draugų nebūna. Ji nebus daugiau man toks žmogus kaip anksčiau. Viskas ji nebuvo mano draugė – tikrų draugų prarasti neįmanoma. Koks žiaurus šis pasaulis. Visi veidmainiai, išdavikai, kovoja tik už save. Niekam nesvarbu, ar tau liūdna ar sėdi vos tvardydamas ašaras. Niekas į tave nekreipia dėmesio, lyg tavęs net nebūtų... kokie žmonės beširdžiai ir bejausmiai. Man taip dabar skaudu. Aš taip nuoširdžiai mylėjau savo draugę... ne! Tai nesąmonė! Tai visiška nesąmonė – šis žmogus negali būti tavo draugu, Brigita, ar supranti?! Tikriausiai dar nesuprantu, dar tik kelios dienos praėjo, kaip aš su ja nebendrauju. Daugiau niekada nebus taip kaip anksčiau, nors ir sunku tai pripažinti. Visos bėdos ir sunkumai yra lengviau išgyvenami, kai turi į ką atsiremti, išsipasakoti. Dabar galiu pasikliauti tik šiuo sąsiuviniu, į kurį viską rašau. Žinau, kad jis manęs neišduos. Aš sėdžiu ir verkiu, nes nežinau, ką daugiau daryti. Man tikrai labai sunku...

Vasario 19d. (Penktadienis)

Penktadienio vakaras. Šiandien pas mus mokykloje šokiai. Ir tikriausiai šiuo metu visi labiausiai įsiaudrinę linksminasi. O aš... o aš sėdžiu namie, savo kambarėlyje, tarp šių keturių sienų. Ir dar – susipykau su mama. Ji manęs visiškai nesupranta. Man ir taip širdelėj sopa, o ji vis tiek ant manęs rėkia ir viską draudžia. „niekur neisi! Eik mokintis, keturis gavai iš matematikos!” – tepasakė mama. Aš norėjau bent trumpam išeiti iš namų, pašokti bent valandėlę, atsipalaiduoti nuo visko. Greitai nubėgau į savo kambarį. Ji nepamatė, kad pravirkau. Ir ačiū dievui. Man nepatinka, kai kas nors mane mato verkiančią. Taip, tokia jau esu. Tačiau tikiu, kad viskas praeis, užsimirš... praeis tas liūdesys ir būsiu tokia kaip anksčiau. Linksma ir nenustygstanti vietoje. Na, bent tikiuosi...

Vasario 21d. (Sekmadienis)

Ryte mane pažadino mažas saulės spinduliukas. Tikriausiai jis norėjo pažaisti su manimi. Sugalvojau nueiti į mišką pasivaikščioti. Apsirengiau storą žieminę striukę, kepurę ir pirštines. Apsiaviau ilgus su kailiu batus ir nužygiavau siauru takučiu. Medžiai buvo taip gražiai apšalę, visur balta balta kur dairais. Saulės spinduliai prasiskverbę pro medžių šakas spigino man į veidą. Jie mane pralinksmino. Einu ir galvoju, kaip man čia gera ir gražu. Sukūriau labai gražią dainą, dainavau ją iš širdies. Žvirbliukai linksmai jos klausėsi, tikriausiai jiems patiko. Netyčia užkliuvau už šakos ir pargriuvau ant sniego. Atsigulus ant nugaros žiūrėjau į plačias dangaus žydrynes. Galvoju, kaip gerai, kad gyvenu. Kaip gerai, kad aš esu. Aš galiu matyti visą pasaulį, šokti, rėkti, nuo nieko nepriklausyti, skrajoti lyg vėjas. Šiandienos tikslas įvykdytas. Supratau, kad negalima liūdėti, juk gera gyventi. Ir man palengvėjo.

Vasario 22d. (Pirmadienis)

Šiandien buvau mokykloje. Ten taip nuobodu, ta pati rutina, kuri jau man įgrisus iki gyvo kaulo. Susipykau su muzikos mokytoja. Tik to man ir trūko...

Raktiniai žodžiai

• mano dienorastis
• mano dienoraštis
• rasinys dienorastis