Demokratija mokyklos bendruomenėje
| Tema |
Politologija |
| Tipas |
Referatas |
| Aprašymas |
Įvadas. Demokratija. Kas tai? Rinkimai. Rinkimų atskaitos taškas. Kokie rinkimai yra demokratiniai? Naudota literatūra.
|
| Patalpinta |
2006-10-31 |
| Parsisiuntė |
697 |
|
|
Išsamus aprašymas
Įvadas
Šis referatas yra apie dmokratiją. Jame rašiau apie demokratijos susikūrimą, atsiradimą Lietuvoje, rinkimus, pirmąsias demokratines valstybes ir labiausiai nusipelniusius žmones demokratijos srityje.
Demokratija. Kas tai?
Demokratija (gr. „liaudies, tautos valdžia“) yra valstybės forma, kurioje valdžia kyla iš pačios tautos per reguliariai ir laisvai vykdomus visuotinius rinkimus ir kurioje šituo keliu kilusi valdžia rūpinasi lygiai visiems laiduoti asmeninę laisvę ir ūkinę gerovę. Kadangi tokia valstybė gali būti sukurta tik atitinkamos visuomeninės moralės pagrindu, tai platesne prasme demokratija taip pat vadinama pati tokia visuomeninė moralė, pagrįsta laisvės, lygybės ir broliškumo principais, ir pati tokia bendruomeninio gyvenimo forma, paremta šių principų realizavimu visuomeniniuose santykiuose. Betgi šitaip nusakyta demokrayija ne iš karto iškilo. Nors demokratija žodis siekia graikus, bet dabartine prasme demokratija susiformavo visai neseniai. Demokratijos samprata istoriškai įvairavo pagal istorinį valstybės demokratėjimo vyksmą.
Žodis demokratija yra graikų kilmės, ir paprastai jis pas mus verčiamas „liaudies valdžia“. Betgi graikuose demos reiškė ne visus, bet tik laisvuosius gyventojus, juos išskiriant nuo visų nelaisvųjų ir visų svetimųjų. Todėl ir kaikuriose graikų miestuose (ypač Atėnuose) vykdyta demokratija, užuot visiems laisvės reiškė tik laisvųjų teisę dalyvauti valdžioje. Tik tokia pat aprėžta prasme ir Romoje buvo kaikurių demokratijos apraiškų, kol jas galutinai užgniaužė imperatorinio absoliutizmo įsigalėjimas. Viduramžiniam feodalizmui demokratijos mintis liko svetima. Viduramžių pabaigoje žingsniais į demokratiją galima laikyti kaikurių italų miestų respublikas ir kaikuriuosšveicarų kantonus. Tik naujausiais amžiais ėmė rastis teorijos, pradėjusios tiesti kelią demokratiniai valstybės sampratai. Iš tų teorijų svarbiausios buvo prigimtinių žmogaus teisių ir tautos suverenumo teorijos. Ypač didelės įtakos demokratiniai minčiai plėtotis turėjo John Locke, Montesquieu, J.J. Rouseau. Nemaža pažangos demokratijos linkme buvo pasiekta XVII a. Anglijoje. Pirmoji valstybė, visu pločiu realizavusi demokratinės laisvės principus, neatsitiktinai buvo naujai susikūrusios JAV 1776: įvairios kilmės ir įvairių konfesijų žmonės galėjo susiburti vieningai valstybei tik demokratijos pagrindu. Europos žemyne demokratinė mintis į gyvenimą išsiveržė didžiąja prancūzų revoliucija (1789 – 1794). XIX a. revoliucijomis D. įsigalėjo ir kitur Europoje. Po pirmo pasaulinio karo atrodė, kad demokratija buvo besusilaukianti visuotinio laimėjimo. Bet netrukus iškilusios diktatūros įspėjo, kad demokratija niekada negali būti visam laikui saugiai laimima, kad dėl jos išlaikymo visada tenka budėti. Nors II pasauliniame kare nacizmas su fašizmu buvo sužlugdyti, bet demokratija atsidūrė prieš naują grėsmę – komunistinį totalizmą.
Demokratija negali būti sutapatinta su respublikine valdžios forma, nes yra galima ne tik demokratinė, bet ie aristakratinė respublika. Lygiai negalima demokratijos statyti priešpriešoje su monarchija, nes daug kur šių dienų konstitucinės monarchijos yra jau visiškai sudemokratėjusios. Apskritai, demokratijos, aristokratijos ir monarchijos atribojimas nevisada aiškus, nes dažnai istorinės plėtotės keliu visų jų pradai yra susipynę. Pavyzdžiui Didžioji Britanija yra demokratinė valstybė su monarchine valstybės galva ir su aristokratiniais aukštaisiais rūmais. Betgi kiekvienu atveju demokratinė valstybė yra susieta su laisvais rinkimais, be apgaulės, sudarytu parlamentu. Yra atviras klausimas, kokia kompitencija skiriama parlamentui, ir pagal tai skiriama parlamentinė demokratija, kur parlamentui tenka ne tik įstatymų leidimas, bet ir vykdomosios valdžios organų sudarymas, ir prezidentinė demokratija, kur vykdomąją valdžią savo rankose turi prezidentas. Betgi kur nėra sudaroma parlamento ar kur parlamentas faktiškai skiriamas, o ne laisvai renkamas, negali būti kalbos apie demokratiją. Parlamentinė santvarka yra ta natūrali teisinė forma, kuria realizuojama demokratinė valstybės samprata.
Raktiniai žodžiai
- valstybes demokratines santvarkos forma
- demokratija
- demokratija mokykloje