Deguonis
| Tema |
Chemija |
| Tipas |
Konspektas |
| Aprašymas |
Paplitimas gamtoje. Panaudojimas. Užterštumas. |
| Patalpinta |
2006-11-22 |
| Parsisiuntė |
1386 |
|
|
Išsamus aprašymas
„Deguonis“
Įžanga:
• Iš periodinės lentelės [inga]
• Paplitimas gamtoje [aš]
• Svarbiausi junginiai [inga]
• Ryšys su žmogum, panaudijimas, užteršumas [aš]
Paplitimas gamtoje :
Labiausiai Žemės plutoje paplitęs elementas, palaiko gyvybę, degimą, tirpsta vandenyje, sudarydamas neutrąlųjį tirpalą.
Gyvybė žemėje neįmanoma be deguonies. Jo yra visuose gamtiniuose junginiuose [ baltymuose, angliavandeniuose, riebaluose]. Nė viena saulės sistemos planeta netiktų gyventi žmogui, nes atmosferą turinčiose planetose [veneroj, marse] išskyrus žemę, nėra deguonies. Kai trūksta deguonies, tenka naudotis kvėpavimo aparatais. Kartu su oru įkvėptas deguonis patenka į plaučius ir kraujas išnešioja jį po visą organizmą. Ląstelėse deguonis dalyvauja sudėtingose oksidacinėse reakcijose, kuriose susidaro anglies dioksidas. Maistas, patekęs į organizmą, oksiduojasi, o dėl oksidacijos išsiskyrusi energija palaiko kūno temperatūrą, leidžia judėti. Žuvys vandenyje taip pat kvėpuoja ištirpusiu deguonim, žiaunomis filtruodamos ištirpusį vandenį.
Panaudojimas:
o Diazoto oksidas[N2O], dar vadinamas linksminančiosiomis dujomis. Jis kaip anestetikas naudojamas medicinoje.
o Angies dioksidas [CO2] putojantiems gėrimams gaminti. Gesintuvams užpildyti.
o Anglies monoksidas [CO] naudojamas metalams redukuoti iš rūdų. Su kitomis dujomis sumaišytas, naudojamas kurui pvz: jo mišinys su vandeniliu vadinamas vandens dujomis, su azotu – generatorinėmis dujomis, su 50% vandeniliu – metanu ar kitomis dujomis – kokso dujomis.
o Azoto rūgštis [HNO3] naudojama trąšų ir sprokstamųjų medžiagų gamyboje. Koncentruotos azoto ir druskos mišinys vadinamas „karališkuoju vandeniu“. Jis tirpina auksą.
o Natrio nitratas [NaNO3] naudojamas dūminiam parakui gaminti.
o Natrio nitritas [NaNO2] naudojamas mėsai koncervuoti.
Užterštumas :
Kenksmingų medžiagų, kurios suardo natūralius žemės procesus, išmetimas į atmosferą, žemę, upes ir vandenynus, vadinamas užterštumu, o medžiagos –teršalais. Pagrindiniai užterštumo šaltiniai ir tipai:
• Smogas. Ūkana, susidariusi iš dulkių ir suodžių mišinio. Jis yra rūgštinis dėl sieros dioksido, kuris išsiskiria pramonės miestuose deginant kurą.
• Rūgštūs lietūs. Lietaus vanduo, kuris rūgštesnis negu įprasta. Lietaus vandens pH dėl ištirpusio anglies dioksido, kuris iš dalies virsta praskiesta anglies rūgštimi, paprastai yra tarp 5 ir 6. Sieros dioksidas ir azoto oksidai, susidarę sudeginus kurą, atmosferoje reaguoja su deguonimi ir vandeniliu; susidaro sieros ir azoto rūgštys, lietaus ph tampa lygus 3,
• Eutrofikacija. Spartesnis vandens augalų augimas, susijęs su nitratų, nitritų ir fosfatų, atsiradusių dėl trąšų pertekliaus upėse. Dėl to vandenyje sumažėja deguonies, nugaišta žuvys.
• Šiltnamio efektas. Saulės energijos sulaikymas atmosferoje, atsirandantis padaugėjus anglies dioksido. Dėl to pakyla oro temperatūra. Deginant kurą daugėja anglies dioksido, atmosferos būklė blogėja.
• Šiluminis teršimas. Efektas, susijęs su gamyklų ir elektrinių šilto vandens išleidimu į upes ir ežerus. Dėl to vandenyje sumažėja ištirpusio deguonies, o tai veikia vandens gyvybę.
Raktiniai žodžiai
- deguonis
- deguonis gamtoje
- deguonies panaudojimas