Darbinio streso poveikis darbuotojų asmeninei gerovei ir profesinei veiklai

Tema	Psichologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Stresas ir jo priežastys. Streso požymiai. Streso įveika ir poveikis. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.
Patalpinta	2010-03-27
Parsisiuntė	248
	Parsisiųsti12 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogų slegia begalė problemų ir rūpesčių, intensyvus darbo grafikas, šeimos bėdos, nemalonumai darbe, stresas, nuovargis ir kita. Ne visi žmonės sugeba su tuo susidoroti ir gyventi be nuolatinės įtampos ar streso. Apnikus stresui, žmogus nesusidoroja su streso sukeltais sunkumais, pablogėja sveikata, suprastėja darbo kokybė, prasideda nesutarimai su šeimos nariais, slegia nuolatinė buitis, nebelieka džiaugsmo. Stresas sukelia nepilnavertiškumo jausmą, taip pat baimę padaryti netinkamą veiksmą, kuris neigiamai atsilieps darbe. Jis daro neigiamą poveikį individo gyvenimui. Didėjant nedarbui Lietuvoje kasdien atleidžiama daugybė žmonių. O vis dar turintiems darbus tenka dirbti nemažus viršvalandžius ar atlikti netgi kelis darbus už tą patį atlygį, tai taip pat sukelia neigiamus padarinius darbuotojų gyvenime, kurie atsiliepia ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Šiais didelio nedarbo laikais yra kaip niekad daug žmonių, kuriuos kankina begalė rupesčių. Dažnai nebepajėgiant susidoroti su apnikusiais rupesčiais ar stresinėmis situacijomis, žmonės priversti kreiptis į specialistus, kurie padeda įveikti įvairaus psichologinio pobūdžio sutrikimus ar negalavimus.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti darbinio streso poveikį darbuotojų asmeninei gerovei ir profesinei veiklai.
Darbo uždaviniai.
 Remiantis autorių moksliniais tyrimais, išsiaiškinti darbinio streso poveikį darbuotojų asmeninei gerovei ir profesinei veiklai.
 Pateikti darbo išvadas.














Stresas ir jo priežastys
Mes gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo ir didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis daugėja jų sukeltų susirgimų. Stresas reiškia vidinį spaudimą, įtampą, pasireiškiančią kvėpavimo sunkumais, raumenų įtampomis. Kartais organizmas reaguoja į stresą smegenų aktyvumo pokyčiais. Streso paveikti žmonės lengviau pažeidžiami, kasdieniai sunkumai mažina jų darbingumą, menkina darbo kokybę. Didelio streso ištiktas, žmogus tampa išsiblaškęs arba tiesiog ,,pasiduoda” ir vengia krūvio, įtampos (bent jau mintyse). Verta žinoti, jog stresas – žmogaus (organizmo) reakcija ir kad ją galima bent iš dalies valdyti (Kasiulis, Barvydienė, 2001).
R. L. Kahn, B. N. Wolte, R. P. Quinn, J. D. Snock (1964), K. Albrecht (1979) ir kitų autorių nuomone, stresų priežastys – darbo organizavimas bei asmeninio gyvenimo įvykiai.
Viena dažniausių streso darbe priežaščių yra darbuotojų perkrovimas darbu arba, atvirkščiai, - nepakankamas krūvis. Kai darbų per daug, kyla nerimas, frustracija, beveltiškumo jausmas, materialinių nuostolių nuojauta. Gavęs darbą ne pagal klasifikaciją ir savo galimybes, žmogus lygiai taip pat patiria frustraciją, abejones dėl savo padėties socialinėje terpėje, jaučiasi esąs neįvertintas, nepripažįstamas.
Dažnai pasitaiko vaidmenų, rolių konfliktas. Jis kyla, kai darbuotojui keliami prieštaringi reikalavimai, kai pažeidžiamas vienvaldystės principas, kai nesutampa, neatitinka neformalios grupės ir organizacijos reikalavimai, jų elgesio normos.

Raktiniai žodžiai

• darbinis stresas
• streso poveikis
• darbiniai stresai