Dabarties muzika

Tema	Muzika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Dabarties muzika. Pokario dešimtmečiai. Meno saviveikla. Jonas Švedas 1908—1971. Juozas Indra 1918—1968. B. Dvarionas - lyrinių melodijų meistras. Balys Dvarionas 1904—1972. "Pilėnai" - tautinė herojinė opera. Vytautas Klova.
Patalpinta	2007-01-16
Parsisiuntė	1296
	Parsisiųsti16 KB

Išsamus aprašymas

Antrasis pasaulinis karas atnešė nelaimę visoms Europos tautoms. Tarp rytų ir vakarų esančiai Lietuvai buvo ypač sunku: ji viena pirmųjų prarado nepriklausomybę, patyrė aneksiją, terorą ir okupaciją, prasidėjo tremtis ir bėgimas iš tėvynės. Lietuva neteko beveik trečdalio gyventojų, didesniosios inteligentijos dalies. Tačiau Lietuvoje likę menininkai dirbo ir sunkiausiomis dienomis. Sugrąžinus Lietuvai Vilnių, 1940 m. buvo įkurta filharmonija, joje veikė simfoninis orkestras, mišrus choras, liaudies dainų ir šokių ansamblis. Karo metais nenutraukė veiklos Kauno operos ir baleto teatras, net pačiame jo įkarštyje 1942 m. įsteigiamas operos teatras Vilniuje. 1943 m., artėjant frontui iš rytų, dauguma meninių kolektyvų ir muzikos mokymo įstaigų nustojo veikę, tačiau, pasibaigus karui, vėl buvo atkurti. 1945 m. Vilniuje vėl pradėjo veikti konservatorija (tuomet — aukštoji muzikos mokykla), tik dabar ji jau lietuviška. Tačiau 1949 m. Kauno konservatorija prijungiama prie Vilniaus konservatorijos, metais anksčiau ir Kauno opera perkeliama į Vilnių, čia paliekamas tik 1940 m. įkurtas muzikinis teatras.
1957 m. pradėjo veikti Lietuvos televizija. Ji, kaip ir radijas, tapo pagrindiniais visuotinio muzikos propagavimo šaltiniais.
Pirmaisiais pokario metais atkuriamos ar steigiamos naujos muzikos bei meno mokyklos. Dažnai jos buvo reformuojamos ir keitėsi jų pavadinimai.
Tipišku pokario laikotarpio reiškiniu reikia laikyti meno saviveiklą. Tai taip pat labai svarbus visuotinės žmonių muzikinės kultūros ugdymo ir muzikinės saviauklos baras. Meno saviveikla, ypač muzikinė, įsisiūbavusi tarpukario Lietuvoje, atsigavo, tęsėsi ir net ėmė klestėti jau nuo pat pirmųjų pokario dešimtmečių, visur: kaimuose, miesteliuose, fabrikuose ir gamyklose, prie įvairių klubų ir kultūros namų buvo steigiami chorai, pučiamųjų orkestrai, kaimo bei liaudiškos muzikos kapelos, liaudies dainų ir šokių ansambliai. Beveik kiekvienoje bendrojo lavinimo mokykloje buvo po du tris moksleivių chorus, daugelyje — pučiamųjų orkestrai. Kas penkeri metai rengiamos didžiulės respublikinės dainų šventės. Be respublikinių, kasmet vyko rajonų, miestų, zonų dainų šventės, festivaliai, sąskrydžiai. Nuo 1956 m. rengiamos Pabaltijo šalių studentų dainų šventės, 1967 m. joms suteikiamas gražus pavadinimas „Gaudeamus" (lot. gaudeamus — džiaukimės). Nuo 1964 m. vyksta respublikinės moksleivių dainų šventės.
Per pirmuosius dešimtmečius saviveiklininkų jėgomis buvo pastatytos operetės ir net lengvesnės operos Radviliškyje, Alytuje, Naujojoje Akmenėje, Vilniuje, Biržuose, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Sakiuose, Telšiuose. Panevėžiečiams buvo suteiktas liaudies operetės, o klaipėdiečiams — liaudies operos teatro vardas. Klaipėdos kolektyvas pamažu virto profesionaliu muzikiniu teatru.
Mėgėjiškas muzikinis judėjimas skatino ir tebeskatina žmones dainuoti, muzikuoti. Tokia veikla suteikia malonumo, estetinio džiaugsmo, yra gera žmonių bendravimo ir jaunimo užimtumo forma, o tai dabar labai aktualu.
Muzikinę saviveiklą rėmė ir propagavo dauguma Lietuvos muzikų, pradedant eiliniais kaimo kultūros namų meno kolektyvų vadovais, vidurinių mokyklų muzikos mokytojais ir baigiant įžymiausiais Lietuvos chorvedžiais, orkestrų vadovais, kompozitoriais. Propaguojant lietuvių liaudies muziką daugiausia nuveikė kompozitorius ir dirigentas, Valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio „Lietuva" įkūrėjas bei ilgametis vadovas Jonas Švedas.
Jonas Švedas 1908—1971
Kompozitorius JONAS ŠVEDAS gimė 1908 m. Latvijoj, Liepojoje. Netrukus šeima persikėlė gyventi į netoli Skuodo esantį Ylakių miestelį. Čia J. Švedas praleido vaikystę, čia išryškėjo jo neeilinis polinkis muzikai. 1924 m. J. Švedas įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą, mokėsi groti trombonu, o ją baigęs grojo Kauno operos teatre, dėstė konservatorijoje, dirbo mokytoju vidurinėje mokykloje. 1940 m. įkūrė Valstybinį dainų ir šokių liaudies ansamblį ir ilgus metus jam vadovavo.
Kompozitoriaus J. Švedo veikla labai plati: kūrė muziką, vadovavo dainų ir šokių ansambliui, dirigavo Respublikinėse dainų šventėse, konsultavo ansamblių vadovus, rengė liaudies muzikos specialistus Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Tarpukario Lietuvoje daug prisidėjo prie muzikos mokymo programų vidurinėms mokykloms rengimo, šiais klausimais nemažai rašė spaudoje, kartu su Juozu Banaičiu parašė pirmuosius lietuviškus muzikos vadovėlius. Jo bei įžymaus kanklių propaguotojo Prano Stepulio skatinami žinomiausi to meto liaudies muzikos instrumentų meistrai Pranas Serva ir Pranas Kupčikas ištobulino kankles, birbynes, lumzdelius, padarė juos koncertinio lygio muzikos instrumentais.

Raktiniai žodžiai

• dabarties muzika
• jonas švedas
• muzikos tipai