Civilinės teisės samprata, principai ir šaltiniai

Tema	Teisė
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Civilinės teisės samprata. Civilinės teisės principai. Subjektų lygiateisiškumo principas. Nuosavybės neliečiamumo principas. Sutarties laisvės principas. Proporcingumo principas. Teisėtų lūkesčių principas. Nesikišimo į privačius reikalus principas. Draudimas piknaudžiauti savo teise principas. Civilinių teisių įgyvendinimo principas. Civilinių teisių įgyvendinimo principai. Civilinių teisių aiškinimo principai. Civilinės teisės šaltiniai. Tiesioginiai (pirminiai) civilinės teisės šaltiniai. Netiesioginiai (antriniai) civilinės teisės šaltiniai. Išvados. Naudota literatūra.
Patalpinta	2008-01-20
Parsisiuntė	3989
	Parsisiųsti18 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas



Mano darbo tikslas atsakyti ir tris sau iskeltus klausimus. Kas tai:

Civilinės teisės samprata?

Civilinės teisės principai?

Civilinės teisės saltiniai?

Civilinės teisės samprata:


Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių - visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis - teisiniai santykiai.
Išskiriamos dvi teisės rūšys: pozityvioji teisė, prigimtine teisė.
Pozityvioji teisė - tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas valstybės prievarta.
Prigimtinė teisė - tai amžinų ir nekintančių normų visuma. Jų pagrindą sudaro išsamus vaizdinys apie žmogų, žmogaus giminės tapatumą laike ir erdvėje, žmogaus reikmių nekintamą pobūdį.
Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi dideles
grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę.
Viešoji teisė:
- nustato viešosios valdžios organizaciją ir reguliuoja atskirų asmenų santykius su valstybės organais, susivienijimais, bendruomenėmis bei kt. viešaisiais junginiais;
- gina valstybės interesus;
- jos reguliuojamiems santykiams būdinga valdžia ir pavaldumas.
Paprastai iešajai tisei priskiriamos konstitucinės, administracinės, finansinės, baudžiamosios teisės šakos, taip pat viešoji tarptautinė teisė.
Privatinė teisė:
- reglamentuoja privačių asmenų santykius;
- jos reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos, lygiateisiškumo, nepavaldumo principais.
Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilinė (įskaitant ir šeimos teisę), prekybinė, darbo, agrarinė (ekologinė) ir tarptautinė teisė.
Svarbiausia privatinės teisės šaka - civilinė teisė.
Civilinė teisė - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.
Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė.
LR CK 1 str. Sakoma, kad šis K reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostančius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. Įstatymų numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais).
Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai.
Turtiniai santykiai - tai visuomeniniai - ekonominiai santykiai dėl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perėjimo iš vienų asmenų kitiems, taip pat dėl darbų atlikimo, paslaugų tiekimo ir pinigų mokėjimo.
Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra būdinga prekinė piniginė išraiška. Su prekine pinigine forma yra susiję ir daugelis neatlygintinų turtinių piniginių santykių: pvz., pasaugos, panaudos, paveldėjimo, ir kt. Iš išorės tokie santykiai, atrodo, neturi prekinės piniginės išraiškos, tačiau ji yra jų pagrindas. Antai, už daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Tačiau tie daiktai yra turtas, turi savo vertę, kuri, juos dėl kieno nors kaltės sugadinus, praradus ir pan., gali būti išieškoma pinigais.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra įvertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibūdina asmenybę (žmogaus, organizuoto žmonių kolektyvo individualybę), atskleidžia jos visuomeninę, dorovinę vertę. Šioms vertybėms priklauso garbė, orumas, vardas (pavardė), juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas, asmens laisvė, neliečiamybė, buto neliečiamybė, piliečių asmeninio gyvenimo, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių slaptumas ir kt. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens, jų negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Tačiau ne visus santykius, atsirandančius dėl šių vertybių, reguliuoja CT normos. Daugumą jų reguliuoja Konstitucinės normos, kurių CT nekonkretizuoja. CT normos gina garbę ir orumą, užgarantuoja vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto piliečio interesų apsaugą ir kt. Naujuosiuose civiliniuose įstatymuose reikėtų išplėsti bei padidinti piliečių neturtinių teisių apsaugą.

Raktiniai žodžiai

• civiline teise
• civilinė teisė
• civilines teises principai