Biotiniai santykiai

Tema	Biologija
Tipas	Lentelė
Aprašymas	Biotiniai santykiai. Tarprūšiniai santykiai. Charakteristika. Pavyzdžiai. Biotiniai veiksniai. Vidurūšiniai santykiai. Tiesioginė konkurencija. Piktžolių prisitaikymai konkuruoti su kultūriniais augalais. Plėšrūnų prisitaikymai nužudyti auką. Aukos gebėjimai išlikti. Plėšrūno ir aukos ciklai.
Patalpinta	2009-02-02
Parsisiuntė	925
	Parsisiųsti179 KB

Išsamus aprašymas

Biotiniai santykiai
Tarprūšiniai santykiai
Pavadinimas Charakteristika Pvyzdžiai
Tarprūšinė konkurencija • Atsiranda kai iš dalies sutampa rūšių ekologinės nišos, individai naudojasi tais pačiais ištekliais.
• Konkuruoja organizmai, priklausantys tam pačiam mitybos lygmeniui.
• Kuo rūšys giminingesnės viena kitai – tuo labiau konkuruoja.
• Dažnai konkurencija būna tokia stipri, kad viena rūšis žūva.
• Kelios rūšys gali gyventi kartu – naudoti tuos pačius išteklius.
• Tarprūšinė konkurencija gali sumažinti individų kiekį bendrijoje. • Miško eglės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais augalais, jos nepraleidžia saulės šviesos į žemesnius ardus, kur auga kiti medžiai, krūmai žolės. Negaudami šviesos ir jiems reikalingų medžiagų, daugelis šių rūšių nunyksta.
• Žmogus priverestas sugyventi ir su kopūstiniu baltuku, ir su Kolorado vabalu, kurie sunaikina dalį jo išauginto derliaus.

Plėšrūnų ir jų grobio sąveika • Plėšrūnais vadinami gyvūnai, mintantys kitais gyvūnais – aukomis, prieš tai jas nužudę.
• Plėšrūnai reguliuoja aukos populiacijos dydį.
• Plėšrūnai dažnai puola jauniklius, arba senus ir paliegusius individus.
• Plėšrūnai atlieka savotišką gamtos sanitarų vaidmenį – jų aukų populiacijoje lieka stiprūs individai, galintys turėti palikuonių.
• Nuo aukų populiacijos dydžio priklauso ir plėšrūnų populiacijos dydis. Padidėjus aukos populiacijai, susidaro palankios sąygos mitybai, plėšrūnai gali sparčiai daugintis. Bet kuo daugiau plėšrūnų, tuo daugiau aukų sunaikinama. Ima mažėti aukų, mažėja ir plėšrūnų. Sumažėjus plėšrūnų, kiekiui, susidaro palankios sąlygos sparčiai daugintis aukos populiacijos individams ir ciklas vėl kartojasi.
• Plėšrūnų visada yra mažiau negu jų aukų, nes plėšrūnai priklauso aukštesniam mitybos lygmeniui, taigi tik 10% aukų sukauptos energijos tampa plėšrūnų biomase. • Lūšys medžioja kiškius. Padidėjus kiškių populiacijai, padaugėja ir lūšių, Kai kiškių populiacija sumažėja, praretėja ir lūšių populiacija.
KOmensalizmas Tai tokie santykiai kai vienam organizmui jie teikia naudos, pvz buveinę, slėptuvę, maistą arba gyvenamąją vietą, o kitam organizmui iš tokio bendro gyvenimo nėra nei naudos, nei žalos. Vėžys vienuolis užima tuščias pilvakojų minkštakūnių kriaukles ir jose gyvena kartu su kirmėlėmis. Turėdamos tokį kaimyną, jos ne tik apsaugotos nuo žuvų, bet ir minta jo maisto atliekomis. O pačiam vėžiui tokia kaiminystė nei naudinga, nei žalinga.
Parazitizmas • Parazitai – tai organizmai, kurie minta kitais organizmais, vadinamais šeimininkais.
• Parazitai maistą ir kitas jiems reikalingas medžiagas gauna iš kito organizmo – šeimininko.
• Parazitai visada daug mažesni už savo šeimininką ir minta tik gyvu jo organizmu.
• Ligas sukeliančios bakterijos ir virusai taip pat priklauso parazitams.
• Didžiąją gyvenimo dalį arba nuolatos jie gyvena ant šeimininko kūno (ekto) arba jo viduje(endo).
• Šeimininkas nuo parazito nukentėti gali nevienodai – susilpnėti arba žūti. Kai šeimininkų populiacijos tankis didelis, parazitai labai plinta, jie lengvai persikelia nuo vieno individo prie kito. Tada šeimininkų tankis sumažėja.
• Net ir tie parazitai, kurie savo šeimininkų nenužudo, turi įtakos šeiminiko populiacijos tankio mažėjimui, nes parazitais užsikrėtę šeiminikai būna ne taip vislūs, lengviau suserga ir greičiau žūva.
• Pirmiausia paveikia labai jaunus arba jau senus ir silpnus individus. Kartais tokie individai žūva nuo parazitų poveikio, bet dažniausiai silpnus ir ligotus individus sunaikina plėšrūnai.
• Kai kurie organizmai atskirus savo gyvneimo etapus praleidžia skirtingų šeiminikų organizmuose (pvz. Jautinis kaspinuotis).
• Vartodami savo šeimininko maisto medžiagas, parazitai išsekina jį, sukelia įvairių organų uždegimus, sunkiai gyjančias žaizdas, jų nuodingi šalinimo produktai veikia šeiminiko organizmą ir gali būti net jos mirties priežastimi.
• Jei šeimininkas žūtų, žūtų ir organizmas. Todėl parazitų sukelti susirgimai dažniausiai nebūna mirtinai pavojingi.
• Prisitaikiusių prie savo šeimininko parazitų poveikis jam yra gana nuosaikus, o šeimininko organizmas savo nuožtu įgyja atsparumą tam parazitui. Tačiau kai šeimininkas yra paveikimas jam neįprasto parazito, šis poveikis gali būti ir mirtinas.
• Pagrindinis skirtumas tarp plėšrūnų ir parazitų toks, kad plėšrūnas nužudo savo auka, o parazitai šeimininko nežudo, nes tokiu būdu mirtų ir patys. Jautinio paskinuočio suaugėlis parazituoja žmogaus žarnyne, jų galvutės prisitvirtina prie žarnos sienelės. Žmogaus žarnynas jiems suteikia maistą, šilumą, saugią aplinką. Kaspinuoščiai deda kaiušinėlius, kurie su išmatom patenka i aplinką. Tada juos suėda galvijai. Iš kiaušinėlio išsiritusi lerva patenka į raumenis. Žmogus kaspinuočiais apsikrečia suvalgęs blogai termiškai apdorotą užkrėstą mėsą.

Endo parazitai (vidiniai):
• Virusai
• Bakterijos
• Protistai (maliarijos sukėlėjai)
• Parazitinės kirmėlės (kaspinuotis, siurbikės, spalinės)

Ekto parazitai (gyvena prisitvirtinę prie šeimininko išorės):
• Siurbėlės,
• Amalai (augalai),
• Skalsės (grybai),
• Nariuotakojai (erkės, blusos, blakės)
Mutualizmas • Tai toks skirtingų rūšių bendravimas, kai santykiai naudingi abiem rūšim.
• Ilgainiui abipusiai naudingi santykiai padeda naujoms rūšims atsirasti, taip atsirado kerpės. • Bitės gauna nektarą iš augaų, tuo pačiu juos apdulkindamos.
• Azotą fiksuojančios bakterijos gyvena ankštinių augalų šaknų gumbeliuose.
• Žmogaus žarnyne gyvena bakterijos, jos gauna maisto, buveinę, o žmogus gauna jų gaminamą vitaminą D.


Vidurūšiniai santykiai
Kooperacija (bendradarbiavimas) • Organizmai gyvena grupėmis.
• Būdinga labiau gyvūnams, nei augalams.
• Bendradarbiauja apsigynimo ir medžioklės tikslais.
• Gyvenant būryje lengiviau susirasti partnerį – susilaukti palikuonių.
• Dominuoja tada, kai populiacijos tankis nedideis, visiems pakanka išteklių.
• Palikuonių gimsta daug, dauguma jų išgyvena, populiacija greitai auga. • Vilkai medžioja gaujomis.
• Kirai, pempės, kovai buraisi į kolonijas, taip jiems lengviau apsiginti nuo priešų.
• Daguelis paukščių gali daugintis tik tada, kai šalia yra kiti jau perintys tos pačios rūšie paukščiai.


Vidurūšinė konkurencija • Tankiame eglyne medžiai konkuruoja dėl šviesos, vandens ir ištirpusių mineralinių medžiagų, Vienų šaknys geriau išsikerojusios ir vandens sugeria daugiau, tuo tarpu kitiems jo trūksta. Aukštos, labai tankios pušys trukdo saulės šviesai prasiskverbti į žemutinius ardus, kur auga jaunos pušaitės. Negaudamos šviesos ir vandens, jos lėtai auga ir žūva.
• Kirai pešasi dėl tinkamų lizdaviečių..
• Paireiškia tada, kai populiacijos tankis labai išauga, nebelieka vietos lizdams arba slėptuvėms ir iųsenka maisto ištekliai. Gyvūnai pradeda kovoti dėl geresnės vietos, maisto, o patinai – dėl patelių.
• Vyksta dėl išteklių stokos – yra viena iš aplinkos pasipriešinimo formų.
• Priklauso nuo populiacijos tankio.
• Kuo tankesne populiacija, tuo stipresnė konkurencija.
• Dėl išteklių stokos daugelis individų žūva, dauginimosi sąlygos tampa nepalankios ir jis slopinamas. Populiacija sumažėja.
• Tiesioginė konkurencija :
o vyksta tarp gyvūnų: jie varžosi vienas su kito dėl kokio nors ištekliaus.
o Kovojama dėl teritorijos (būdinga žuvims, ropliams, žinduoliams, paukščiams, bendruomeniniams vabzdžiams).
o Kovojama dėl geresnės teritorijos – palankesnės vietos lizdams sukti, ten, kur yra daugiau maisto.
o Kovojama rituališkai: balsu, pozomis, arba kovodami – kai susiremia du varžovai(vilkai, šunys, liūtai,) . Tiesiogiai kovojant silpnesnysis gali ir žūti. Abiejais atvjais silpnesnysis pasitraukia, parodydamas nuolankumo pozą. Tokie sipnesnieji individai išstumiami į populiacijos pakraščius,kur juos lengviau sugauna grobuonys, jie dažniausiai nesusilaukia palikuonių.
o Patinai kovoja ir dėl patelių. Kovojama tiesiogiai – turnyruose (pvz. elniai rujos metu, kurtinai, tetervinai per „tuoktuves“) arba netiesiogiai – puikuojantis prieš patelę savo spalvotom plunksnom.
• Netiosioginė konkurencija vyksta kai organizmai konkuruoja netiesiogiai, bet reaguodami į sumažėjusius dėl konkurento veiklos išteklius. Būdinga augalams.


Piktžolių prisitaikymai konkuruoti su kultūriniais augalais:
• Piktžolės labai greitai dauginasi ir sudrandina dagybę sėklų.
• Jų sėklos labai greitai sudygsta net ir skurdžiame dirvožemyje.
• Piktožolės auga labai greitai, o žydi ir sėklas išbarsto anksčiaus už kitus augalus.
• Jos gali augti ir nederlingoje žemėje, nesunkiai tampa atsparios herbicidams, be to, jos turi nuodingų medžiagų arba dyglius, kurie jas saugo.
• Šaknys išskiria cheminių medžiagų, kurios slopina kitų augalų augimą.
• Augalą sunku išrauti dėl tvirtos liemeninės šaknies.
Ji dvi rūšys konkuruoja dėl tos pačios ekologinės nišos, tai stipresnė rūšis nukonkuruoja silnesniąją.

Plėšrūnų prisitaikymai nužudyti auką:
• Turi žudymo įrankius: stiprius nagus grobiui sugriebti ir aštrius dantis ar aštrų snapą jam užmušti bei sudakyti.
• Yra greiti, gali pasivyti grobį.
• Geba maskuotis, kad sėlinant ar tykant auka nepastbėtų.
• Kai kurie plėšrūnai medžioja grupėmis, apsupdami aukas, taip gali sumedžioti už save stambesnį žvėrį.
• Gaudo jaunus arba senus ir paliegusius individus, nes juos lengviau pagauti ir nužudyti.
• Gali migruoti ten, kur daugiau jų medžiojamų gyvūnų.

Raktiniai žodžiai

• vidurusiniai santykiai
• vidurūšiniai santykiai
• vidurusine konkurencija