Bibliotekininkystė – socialinis mokslas

Tema	Kita
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įžanga. Bibliotekininkystės mokslas. Bibliotekininkystė – socialinis mokslas. Išvados. Literatūros sąrašas.
Patalpinta	2008-03-25
Parsisiuntė	336
	Parsisiųsti11 KB

Išsamus aprašymas

ĮŽANGA Bibliotekininkystės, kaip ir visų komunikacijos ir informacijos mokslų vieta mokslų sistemoje nėra aiški. Taip atsitiko dėl to, kad komunikacijos ir informacijos mokslai atsirado palyginus neseniai, susiformavę iš seniau egzistavusių ir visiškai naujai atsiradusių disciplinų. Taigi Komunikacijos ir informacijos mokslai susidaro iš tradicinių, seniau atsiradusių mokslų (pavyzdžiui bibliotekininkystė, bibliografija, dokumentika, archyvistika, iš dalies žurnalistika) ir iš sąlyginai naujai atsiradusių (informologija, informacijos vadyba, kiti informacijos ir komunikacijos mokslai). Jau iš pavadinimo matyti, jog šį mokslą sudaro dvi atskiros sritys – komunikacija ir informaciją. Kai kurios šių mokslų disciplinos – akivaizdžiai humanitarinės, kitos priskiriamos socialiniams mokslams, dar kitos – glaudžiai susijusios su tiksliaisiais mokslais. Čia ir kyla problema – prie kurių mokslų priskirti bibliotekininkystės mokslą? Juk bibliotekininkystės tiriamos sritys gerokai peržengia humanitarinių mokslų ribas ir ribojasi taip pat su socialiniais ir net su tiksliaisiais mokslais. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bibliotekininkystė pradėjo formuotis kaip humanitarinis mokslas. Taigi tas lėmė tyrimo, mokymo, darbo struktūrą: daugiausia dėmesio skirta istorinio pobūdžio tyrinėjimams – knygų leidybos, spausdinimo ir spaudinių plitimo istorija, periodika, bibliografijos istorija ir pan. Vėliau bibliotekų ir bibliotekininkystės mokslo vieta bei požiūris kito - nuo traktuotės, kad biblioteka yra uždara spausdintų dokumentų saugykla iki bibliotekos, kaip visuomeninės institucijos su aiškia socialine atsakomybe. Taigi tradicinis bibliotekininkystės mokslo supratimas, sietinas beveik vien tik su istorijos dalykais, nebetinka. Bibliotekininkystė tampa daugiadisciplininiu mokslu, dažniausiai priskiriamu prie socialinių mokslų. Taigi referato tikslas – išanalizuoti šaltinius, teikiančius informacijos apie bibliotekininkystę kaip socialinį mokslą, aptarti mokslinius bruožus, išsiaiškinti bibliotekininkystės priskyrimo socialiniams mokslams priežastis. BIBLIOTEKININKYSTĖ – SOCIALINIS MOKSLAS Pastaraisiais metais bibliotekininkystės paradigmos keitėsi. Kaip jau minėta įžangoje, šis mokslas savo gyvavimo pradžioje buvo priskiriamas humanitariniams mokslams. Šis bibliotekininkystės laikotarpis siejamas su bibliotekų veiklos ideologizavimu, auklėjimo ir švietimo funkcijų iškėlimu tarp svarbiausių institucijos veiklos krypčių. Tuomet biblioteka buvo ne tiek kaip informacijos, bet daugiau kaip kultūrinis centras. Toks ribotas bibliotekininkystės traktavimas sulėtino mokslo plėtojimą bei naujų idėjų radimąsi praktikoje. Biblioteka buvo suvokiama kaip itin tradicinė institucija, neįgali keisti darbo metodus ar priemones. Vis dėlto požiūris kito, bibliotekininkystės samprata išsiplėtė, pasikeitė dominuojančios funkcijos, taip pat radosi naujų ir biblioteką imta suvokti kaip socialinę instituciją, visuomenės informacinės infrastruktūros sudėtine dalimi. Šalia kultūrinės, švietimo institucijos suvokimo radosi bibliotekos kaip informacijos, komunikacijos, rekreacijos funkcijų įgyvendintojos požiūris. Taigi tai jokiais būdais nereiškia kultūrinių bibliotekos funkcijų nykimą bei šio mokslo visišką pakitimą, o naujų metodų bei idėjų integravimą į bibliotekininkystę. Taigi biblioteka tampa socialine institucija, bendruomenės komunikacijos ir informacijos centru. Tačiau skiriasi dvi skirtingos vyraujančios nuomonės. Viena teigia, kad biblioteka yra socialinės veiklos institucija, į bibliotekininkystę žiūri iš visuomenės mokslų pozicijos. Tuo tarpu kitas vyraujantis požiūris – bibliotekos kaip informacinės institucijos traktavimas, sprendžiamas žiūrint iš informacinių mokslų pozicijos. Tačiau anot A.Augustinaičio, abi šios nuostatos neatmeta viena kitos. Juk bibliotekininkystė neabejotinai yra socialinis mokslas, o informacijos mokslo aktualumas čia taip pat akivaizdus.

Raktiniai žodžiai

• bibliotekininkyste
• bibliotekininkystė
• socialinis mokslas