Balsavimas ir absenteizmas

Tema	Politologija
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Balsavimas ir absenteizmas. Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas. Rinkėjai. Rinkimai.
Patalpinta	2007-01-03
Parsisiuntė	319
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Rinkėjai gali balsuoti rinkimų apylinkėse pagal savo gyvenamąją vietą arba ten, kur jie paskutinį kartą buvo įrašyti į rinkėjų sąrašus, vadovaujantis pažyma ir asmens dokumentais. Kad balsavimo biuletenis būtų pripažintas galiojančiu, reikia atsakyti į kiekvieną klausimą TAIP arba NE, įrašant į po atsakymu esantį apskritimą ženklą X arba +. Be to, kad balsavimo biuletenis būtų pripažintas galiojančiu, reikia, kad atsakymas būtų įrašytas oficialiame biuletenyje, kad būtų galima vienprasmiškai nustatyti, už kurį atsakymą balsuota, kad balsavimo biuletenis būtų užantspauduotas ir kad jis būtų užpildytas parkeriu(šratinuku).
Juridinių asmenų kolegialių organų sprendimai priimami balsuojant. Balsų pasidalijimas po lygiai reiškia, kad tiek pat balsų gauta už, tiek pat prieš. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Jei kolegialaus organo pirmininko nėra ar jis nedalyvauja priimant sprendimą, tai, balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu. Balsavimas gali būti organizuojamas apklausos būdu raštu, jei nė vienas iš kolegialaus organo narių dėl to neprieštarauja. Kai neatidėliotinai būtina, teismas gali skirti juridinio asmens organo narius. Juridinio asmens organo narys gali balsuoti pats arba už save įgalioti balsuoti kitus asmenis, jeigu kitaip nenumatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Juridinio asmens kolegialaus organo posėdžio (susirinkimo) pirmininko sprendimas dėl balsavimo rezultatų turi lemiamą reikšmę, išskyrus atvejus, kai balsuojama raštu arba sudaroma balsų skaičiavimo komisija. Tokiu atveju balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Kai posėdžio pirmininkui arba balsų skaičiavimo komisijai paskelbus balsavimo rezultatus abejojama dėl balsavimo teisėtumo, turi įvykti pakartotinis balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma kolegialaus organo narių. Jeigu balsavimas vyko neskaičiuojant konkrečių balsų, turi būti perbalsuota, jeigu bent vienas narys to reikalauja. Perbalsavus pirmasis balsavimo rezultatas netenka galios. Įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti kitokią balsavimo tvarką. Šią platesnę žmogaus teisės dalyvauti valdant savo šalį sampratą įtvirtina beveik visų demokratinių valstybių, taip pat ir Lietuvos Respublikos, Konstitucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta: “Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas”. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas ne tik platesnis šios žmogaus teisės turinys, bet ir jos įgyvendinimo būdai, kaip konstitucinės garantijos. Jos turi ne tik politinę, bet ir teisinę reikšmę, nes yra privalomos valstybės valdžiai santykiuose su valstybės piliečiais. Konstitucija yra svarbiausia žmogaus teisių įgyvendinimo garantija ir ta prasme, kad joje įtvirtintos ne tik žmogaus, bet ir piliečio teisės – t.y. politinės žmogaus teisės pilna jų apimtimi. Tuo pačiu būtent Konstitucija garantuoja visuose pagrindiniuose tarptautiniuose aktuose įtvirtintą kiekvieno žmogaus teisę dalyvauti valdant savo šalį. Be to, Konstitucija gina žmogų ne tik nuo valdžios savivalės, bet ir nuo kito žmogaus neteisėtų veiksmų.

Raktiniai žodžiai

• absenteizmas
• balsavimo biuletenis
• balsavimo biuletenio pavyzdys