Augalų panaudojimas

Tema	Biologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Kultūriniai augalai ir jų skirstymas. Kultūrinių augalų grupės. Kultūrinių augalų kilmė. Augalų reikšmė. Augalų panaudojimas Fotosintezė. Augalai žmogaus ir gyvūnų maistas. Augalų panaudojimas vaistams. Techniniai augalai. Augalų panaudojimas estetiniams tikslams. Gamtinių išteklių ir kraštovaizdžio apsauga. Lietuvoje. Išvados.
Patalpinta	2011-01-20
Parsisiuntė	162
	Parsisiųsti35 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas
Žmonijos istorija neatsiejama nuo vis didėjančio poveikio aplinkai. Žmogus – vienintelė rūšis žemėje sugebanti ne tik prisitaikyti prie jį supančios gamtinės aplinkos, bet ir galinti ją keisti, pritaikyti ją savo reikmėms.
Kuo toliau, tuo aiškiau matyti, kad Žemės turtai nėra beribiai. Gamtos ištekliai išgaunami ir apdirbami vis tobulesniais metodais ir vis sparčiau, įgyti šiais metodais didesni „turtai" leidžia gyvuoti planetoje vis gausėjančiai žmonijai, tačiau tai, deja, nepakelia bendro šių milijonų žmonių gyvenimo lygio: šiandien skursta daugiau žmonių negu bet kada. Dėl to, daugėjant gyventojų, būtina rasti vis naujesnių būdų jiems išmaitinti. Daug kas rodo, kad Žemės gamtos ištekliai, eksploatuojami naujausiais būdais, vis sparčiau senka ir greit nebegalės patenkinti augančios žmonijos reikmių. Vargu ar gamta sugebės pati užsigydyti jai žmogaus padarytas žaizdas.
Žmogus turi būti draugiškas su gamta ir naudodamas jos išteklius, turi elgtis atsakingai.
Temos aktualumas: ši tema yra aktuali šiai dienai, kad žogus žinotų ne tik augalų panaudojimo galimybes, bet, tai darytų atsakingai.
Darbo uždaviniai:
• Išsiaiškinti kultūrinių augalų kilmę ir grupes
• Atskleisti augalų reikšmę
• Išanalizuoti augalų panaudojimo galimybes
• Apžvelgti biologinės įvairovės apsaugos svarbą


1. Kultūriniai augalai ir jų skirstymas
Augalų karalystė, augalai (Plantae) yra eukariotai, t. y. turintys tikrąjį branduolį organizmai. Priskaičiuojama apie 300 000 rūšių. Augalus tiria daug mokslų: bendrosios botanikos, augalų anatomijos, augalų fiziologijos, augalų sistematikos. Yra specialieji mokslai skirti tik vienai augalų grupei tirti.
Žmogus savo reikmėms sukultūrino apie 700 rūšių augalų.
Sukultūrinti augalai skirstomi:
• Vandens
• Dirvos
• Antžeminius
• Požeminius
1.1 Kultūrinių augalų grupės
Kultūriniai augalai - augalai, kuriuos žmogus specialiai augina tam, kad gautų tam tikrą naudą.
Kultūrinių augalų grupės:
• Dekoratyviniai augalai - kultūriniai augalai, kurie savo išvaizda (žiedais, lapija, vaizdingais vaisiais) puošia aplinką ar patalpas.
o skinamieji dekoratyviniai augalai
o auginamieji dekoratyviniai augalai
• Maistiniai ir pašariniai augalai - kultūriniai augalai, kurių dalys naudojamos kaip maistas ar pašaras.
o grūdiniai augalai - jų pagrindinė naudojama yra grūdai
o gumbiniai augalai - jų pagrindinė naudojama dalis yra stiebagumbiai, šakniagumbiai ir panašūs gumbo pavidalo organai.
o šakniavaisiniai augalai - jų pagrindinė naudojama dalis yra šakniavaisiai.
o lapiniai augalai - jų pagrindinė naudojama dalis yra lapai.
o prieskoniniai augalai - jie naudojami kaip prieskoniai arba iš jų prieskoniai yra gaminami
o kiti
• Vaistiniai kultūriniai augalai - kultūriniai augalai, kurių dalys naudojamos kaip vaistai ar vaistų žaliava.
• Techniniai augalai - kultūriniai augalai, auginami ne maistui ar pašarui, ne vaistams ir ne gražumui, o kitokioms prekėms gaminti
o Aliejiniai augalai –
o Pluoštiniai augalai –
o Dažiniai augalai –
o Kaučiukiniai augalai
o Medienos augalai –

1.2 Kultūrinių augalų kilmė
Visi kultūriniai augalai yra kilę iš laukinių rūšių. Dabar pasaulyje kultūrinių augalų priskaičiuojama 2500 – 4000 rūšių ir dešimtys ar šimtai tūkstančių jų veislių. P. Žukovskis nustatė 12 kultūrinių augalų kilmės genetinių centrų. Gana daug kultūrinių augalų yra kilę ne iš vieno, o iš dviejų ar daugiau genetinių centrų. Jų veislės skiriasi morfologinėmis, biologinėmis ir ekologinėmis savybėmis. Gausiausi kultūrinių augalų genetiniai centrai yra Azijos kontinento, o skurdžiausi – Australijos.
• Kinijos–Japonijos : ryžiai, sojos, soros, obelys, kriaušės, abrikosai, citrusiniai augalai, aktinidijos, vynuogės ir kt.
• Indonezijos–Indokinijos : ryžiai, duonmedžiai, bananai, kokoso palmės, cukranendrės ir kt.
• Australijos : eukaliptai, tabakas ir kt.
• Indostano : ryžiai, agurkai, vilnamedžiai, kanapės, kokoso palmės, pipirai ir kt.
• Vidurinės Azijos : kviečiai, rugiai, linai, arbūzinės kultūros, daug vaismedžių, vynuogės ir kt.
• Artimųjų Rytų : kviečiai, rugiai, miežiai, daug vaismedžių, vynuogės ir kt.
• Viduržemio jūros : lauramedžiai, alyvmedžiai, cukriniai runkeliai, dauguma daržovių ir kt.
• Afrikos : sorgai, vilnamedžiai, kakavmedžiai ir kt.
• Europos–Sibiro : obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, serbentai, agrastai, dobilai ir kt.
• Vidurio Amerikos : kukurūzai, pupelės, vilnamedžiai, kakavmedžiai ir kt.
• Pietų Amerikos : bulvės, žemės riešutai, ananasai, pomidorai ir kt.
• Šiaurės Amerikos : saulėgrąžos, tabakas, obelys, serbentai ir kt.
N. Vavilovas nurodo 8 pagrindinius kultūrinių augalų kilmės genetinius centrus:
• Kinijos (centriniai kalnynai ir vakarų Kinija): daugiaeiliai, plikieji ir beakuotuotieji miežiai, soros, grikiai, sojos, ridikai, avižos, kriaušės, obelys, abrikosai, pupelės.
• Indijos (Birma ir Pakistanas) ir Indonezijos : ryžiai, cukranendrės, pupelės, citrusinių augalų rūšys, kokosinės palmės, bastutinių augalų rūšys, medvilnė, bananai.
• Centrinės Azijos (Kašmyras, Afganistanas, Pamyras, Uzbekistanas, šiaurės vakarų Indija): kviečiai, žirniai, lęšiai, pupos, pupelės, linai, melionai, morkos, ridikėliai, svogūnai, špinatai, abrikosai, migdolai, kriaušės, obelys, alyvmedžiai, vynuogės, valakiniai riešutai.
• Artimųjų Rytų (Turkija, Irakas, Sirija, Palestina, Iranas, Gruzija, Armėnija, Kaukazas): kviečiai, rugiai, miežiai, svogūnai, salotos, raudonieji burokėliai, kopūstai, morkos, linai, melionai, agurkai, moliūgai, liucernos, esparcetai, sėjamieji vikiai, lubinai, vynuogės, kriaušės, vyšnios, svarainiai, migdolai, figos, valakiniai riešutai.
• Viduržemio jūros: kviečiai, miežiai, vikių rūšys, pelėžirnių rūšys, žirnių rūšys, citrusinių augalų rūšys, dobilai, sėjamieji vikiai, linai, garstyčios, bastutinių rūšys, runkeliai, alyvmedžiai.
• Etiopijos (Etiopija, Somalis): kviečiai, miežiai, linai, žirniai, lęšiai, pupos, ricinmedžiai.
• Pietų Meksikos ir Centrinės Amerikos : pupelės, moliūgai, paprikos, kakavmedžiai, medvilnė, tabakas.
• Pietų Amerikos (Peru, Ekvadoras, Bolivija, Brazilija ir Paragvajus): bulvės, kukurūzai, pupelės, pamidorai, moliūgai, medvilnė, žemės riešutai, ananasai, kakavmedžiai.

Raktiniai žodžiai

• augalu panaudojimas
• dažiniai augalai
• augalai kaip naudingi gamtiniai ištekliai