Asmenybės samprata Carl'o Rogers'o humanistinėje teorijoje

Tema	Psichologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Darbo tikslai. Asmenybės sąmprata. Humanistinės krypties asmenybės teorija. Asmenybės raida. Psichologinių problemų vertinimas. Darniai gyvenantis žmogus. Humanistinės krypties vertinimas. Išvados. Literatūros sąrašas.
Patalpinta	2008-02-14
Parsisiuntė	805
	Parsisiųsti17 KB

Išsamus aprašymas

Darbo tikslai: 1. Nusakyti humanistinės teorijos, kaip atskiros psichologinės kripties privalumus, išskirtinius bruožus. 2. Nusakyti jos indėlį psichologijos moksle, išsiaiškinti jos įtaką šiuolaikinėje visuomenėje. Asmenybės samprata Asmenybės, kaip nedalomos visumos, tyrinėjimas ypač suaktyvėjo XX amžiaus pirmoje pusėje. Tuo laikotarpiu buvo kritikuojamos tos psichologijos kryptys, kurios daugiausiai tyrė psichikos procesus, jų funkcijas ir individualius skirtumus - visa tai nesudrė galimybių pažvelgti į žmogaus asmenybę kaip į nedalomą visumą. Daugelis to meto žymių psichologų kėlė mintį, kad asmenybę pažinti galima ne atskirus jos elementus jungian į visumą, o išeinant iš jos struktūros visumos. Taigi pagrindiniais tikslais tuo metu buvo laikoma asmenybės ir jos raidos tyrinėjimai. Egzistuoja daugybė asmenybės apibūdinimų – viena jų aspibūdina asmenybę kaip protingą būtybę – žmogų, kuris dėl savo veiklos tampa išsiskiriančiu. Asmenybė – tai žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminias gyvenimo principais ir įsitikinimais. Pasak C. Rogers’o, gerai funkcionuojanti asmenybė yra žmogus, kuris visiškai atviras savo vidiniam ir išoriniam patyrimui, išgyvenantis savo buvimo šiame pasaulyje kasdieninę prasmę, sugebantis bendrauti su kitais žmonėmis.Tai taip pat apima ir būdingą elgesio stilių, įskaitant mąstymą ir jausmus, kurie apibrėžia kiekvieno individo prsitaikymą prie gyvenimo sąlygų. Asmennybė formuotis pradeda ties antraisiais gyvenimo metais, kai individui pasireiškia savimonė. Savimonė – tai savojo ,,Aš” suvokimas. Vėliau atsiranda savarankiškumas – asmuo pats priima sprendimus. Pasireiškia tam tikra motyvų hierarchija, atsiranda motyvai, atsakomybė. Taigi būtų teisinga manyti, kad kūdikio asmenybe laikyti negalima, taip pat kaip ligonio turinčio psichikos negalią, nepajegenčio savarankiškai gyventi visuomenėje. Asmenybę skirtingų srovių psichologai aiškina dviem požiūriais. Idealistinis požiūris pabrėžia jos dvasingumą, individualumą, sąmoningą autonominę veiklą, kuriančią istoriją.materialistinis – laiko asmenybę visuomenės raidos produktu, apibūdiną ją kaip vienos ar kitos visuomenės atstovu. Asmenybė yra individuali, nepakartojama ir kartu sociali visuomenės kurioje gyvena, narė. Tai individualių ypatybių ir atliekamų socialinių funkcijų vienovė. G. Allporto teigimu, asmenybė yra dinamiška individe slypinčių psichofizinių sistemų, kurios lemia jos savitą elgesį ir mintis, organizacija.

Raktiniai žodžiai

• asmenybes samprata
• asmenybės samprata
• rogers