Asmenybės ir individualybės samprata

Tema	Psichologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Asmenybės ir individualybės samprata. Asmenybė. Socializacija. Du socializacijos procesai.
Patalpinta	2006-02-01
Parsisiuntė	1381
	Parsisiųsti10 KB

Išsamus aprašymas

Žmogus yra ne tik biologinė, psichinė, bet ir socialinė būtybė. Daugelis biologinių bei psichinių žmogaus savybių gali būti perduodamos genetiškai, tačiau svarbiausi ir jam būdingiausi sociokultūriniai bruožai negali būti paveldimi, nors biologinės žmogaus organizacijos ypatybės kartais gali šiek tiek veikti ir žmogaus socialinę raidą. Šiuolaikinis mokslas negali visiškai atsiriboti nuo žmonių gyveni¬me egzistuojančio posakio, jog „vagies sūnus visada bus vagimi, o tik garbingi ir sąžiningi žmonės išaugins dar vieną tokį pat žmogų". Kultūringu žmogumi negimstama, o tampama. Sis žmogui ypač svarbus socialinis procesas yra vadinamas socializacija. Jos esmę sudaro Žmogaus tapsmas asmenybe ir socialiniu individu. Visuomenė yra ta sociokultūrinė realybė, kurioje ir vyksta šie sudėtingi sudetingi žmogaus socialinio tapsmo procesai. Asmenybė yra svarbiausias bazinis visuomenės socialinės struktūros elementas. Be jos nėra ir negali būti socialinių veiksmų, socialinių ryšių ar santykių, žmonių bendrijų ar grupių, socialinių institutų ar organizacijų. Asmenybe negimstama, o tampama. Tik ką atėjęs į pasaulį kūdikis yra žmogus, bet ne asmenybė, nors jame jau užprogramuota reali gali¬mybė tapti asmenybe ateityje. Taigi ne kiekvienas žmogus - asmenybė. Tačiau, antra vertus, bet kuris žmogus (ne tik genialus, talentingas ar itin socialiai ryškus), atspindintis svarbiausius savo visuomenės socia¬linius ir kultūrinius bruožus bei aktyviai veikiantis joje kaip subjektas, gali būti vertinamas kaip asmenybė. Asmenybė- tai tiesioginis tarpasmeninių santykių atspindys. Asmenybė paprastai nagrinėjama kaip konkreti gaus esmės išraiška ir kaip socialiai reikšmingų konkrečios visuomenės bruozu ir savybiu sistemos įsikūnijimas žmoguje. asmenybės ypatingumas yra ne jos kraujo sudėtis ar abstrakti žmogaus fizinė prigimtis, o įo socialinė vertė. Teisingumas ir tolerancija, pasirengimas padėti, tvirtumas – tai asmenybės bruožai, be kurių neįmanomas pedagoginis veikimas. Šiame veikime išryškėja specialūs pedagoginiai sugebėjimai. Pedagoginį sugebėjimą apibūdina įvairūs skirtingų sugebėjimų dariniai: diagnostinių, komunikacinių, organizacinių, ekspresyvinių, akademinių, kūrybinių.(Vaikų darželių auklėtojoms reikalingas ryškus komunikatyvumo sugebėjimas.) Pedagogas ne tik jaučia dvasinių vertybių ir jų perteikimo kitiems poreikį, bet ir poreikį gyventi jomis, jas realizuoti savo mąstymu ir elgesiu. Pastabumas – savybė, kuria lengvai įžvelgiama dalyko ar situacijos esmė, svarbiausi ugdytinių asmenybės bruožai. Komunikatyvumas – sugebėjimas, įgalinantis lengvai užmegzti tarpasmeninius santykius, sėkmingai plėtoti dialogą, sukurti prielankumo ir pasitikėjimo santykius. Juo tinkamesnė komunikacija, tuo didesnė pedagoginės sėkmės tikimybė. Organizuotumas – savybė, įgalinanti pedagogą tinkamai planuoti savo ir kitų laiką, tvarkyti reikmenis, paskirstyti pareigas, atskirti pagrindinius dalykus nuo antraeilių, sutelkti dėmesį ir pastangas pagrindiniams dalykams, mokamai vadovauti. Kūrybiniai sugebėjimai – naujumo, originalumo šaltinis. Metodinis kūrybingumas sudaro sąlygas originaliau, tikslingiau organizuoti auklėjamąjį procesą. Santykių kūrybingumas įgalina tobulinti tarpasmeninių ryšių kultūrą.

Raktiniai žodžiai

• asmenybes samprata
• zmogaus asmenybe
• individualybe