Apsauga nuo mechaninio, padegamojo ginklo ir elektromagnetinio poveikio (2)

Tema	Sauga
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Apsauga nuo mechaninio poveikio. Padegamasis ginklas ir apsauga nuo jo. Apsaugos nuo padegamojo ginklo būdai ir priemonės. Apsauga nuo elektromagnetinio poveikio. Išvados.
Patalpinta	2011-02-18
Parsisiuntė	49
	Parsisiųsti20 KB

Išsamus aprašymas

Tikslas - susipažinti su apsaugos priemonėmis nuo mechaniko, padegamojo ginklo ir elektromagnetinio poveikio.
Uždaviniai:
• apibūdinti mechaninio poveikio, padegamojo ginklo ir elektromagnetinio poveikį;
• aprašyti jų poveikį žmonėms ir įvairiems įrenginiams;
• aprašyti apie apsisaugojimo galimybes ir apsaugos priemones nuo jų.
Žmogus nesusimąsto apie mechaninio, padegamojo ginklo ir elektromagnetinio poveikio jam ir kitiems aplinkiniams daromą žalą. Šiuolaikiniame pasaulyje tobulėjant mechanizmams įvyksta žymiai daugiau nelaimių, katastrofų. O pasirengimas jiems gana neišplėtotas. Vieniems kuriant įvairius branduolinius sprogmenis, kiti galvoja kaip nuo jų apsisaugoti. Tačiau šita informacija nedažnai pasiekia kiekvieną žmogų. Paprasčiausiai susimąstoma tik tada kai viskas būna įvykę. Tuo pagrindu reikia siekti, kad žmonės mokėtų ne naudotis ginklais ir kitais įrenginiais, bet nuo jų saugotis. Apsauga nuo naikinimo priemonių mechaninio poveikio būdas- jų izoliavimas nuo perteklinio slėgio ir greičio spūdžio veikimo, šaudmenų skeveldrų, sviedinių ir kultų smūgio ir pan. Apsaugai nuodojami įvairūs fortifikaciniai įrenginiai, vietovės ir kovos technikos apsauginės savybės, galvos ir liemens individualios apsaugos priemonės. Kai nėra priedangų ir negalima pasinaudoti vietovės ir kovos technikos apsauginėmis savybėmis, reikia atsigulti ant žemės kojomis į sprogimo pusę.
Mechaninis naikinamųjų veiksnių poveikis yra: slėgis, spūdis, smūgis, svaidymas ir kt. Taip pat mechaninis poveikis gali pasireikšti ir kitokiu būdu: lekiančių skeveldrų, gatavų naikinančių elementų (adatėlių, strėlių, šratų), griūvančių pastatų, statinių ir medžių nuolaužų, kovos technikos, pavyzdžiui, tanko važiuoklės, smūgiais ir t.t.
Sprogimas – labai greitas didelio energijos kiekio išsiskyrimas ribotame medžiagos tūryje dėl medžiagos fizikinių arba cheminių kitimų. Sprogimą sukelia cheminė (sprogstamųjų medžiagų, oro ir dujų mišinių – benzino garų, gamtinių dujų ir kt.), branduolinė (branduolinių užtaisų), elektromagnetinė (kibirkšties išlydžio, lazerio spindulio), mechaninė (meteoritų, krintančių lėktuvų, transporto priemonių susidūrimo), šiluminė (įvairių šildymo aparatų, katilinių sprogimo) ir kt. energija.
Perteklinis slėgis - atmosferinio slėgio Po ir didžiausio slėgio bangos fronte Pf skirtumas.
Greičio spūdis – dinaminis krūvis, kurį sudaro oro srautas.
Geriausiai apsaugo nuo naikinimo priemonių mechaninio poveikio fortifikaciniai įrenginiai, ypač uždari statiniai- slėptuvės ir blindžiai. Atviruose įrenginiuose sužeidimo spindulys trečdaliu mažesnis už jų sužeidimo spindulį atviroje vietovėje; dengtose tranšėjose- 2 kartus; blinažiuose- 3 kartus. Nuo naikinimo priemonių mechaninio poveikio taip pat apsaugo ir kovos technika. Tankai apsaugo nuo sprogimo bangos visiškų sugriovimų zonoje; šarvuočiai- stiprių ir visiškų sugriovimų zonose; automobiliai- vidutinių ir stiprių sugriovimų zonose.
Vietovės reljefas ir augmenija taip pat silpnina naikinimo priemonių mechaninį poveikį. Padalinių išsidėstymas priešingoje aukštumos nuokalnėje mažina sprogimo bangos poveikį. Šlaito statumos padidėjimas dešimčia laipsnių 20% sumažina slėgį bandos fronte ir 1,2-1,5 karto sumažina naikinimo zonos spindulį. Ir atvirkščiai, priekinėje aukštumos nuokalnėje didėja bangos slėgis ir naikinimo zonos spindulys.
Labai gerai apsaugo vietovė, kurioje yra daug daubų, kitokų nelygumų. Geriausiai apsaugo daubos, išplovos, įdubos, kurių gylis viršija plotį, taip pat požeminiai kasiniai (šachtos, rūdynai,tuneliai) ir uolos. Platūs slėniai, daubos ir įdubos kur kas blogiau apsaugo nuo sprogimo bangos.
Nuo sprogimo bangos poveikio gerai apsaugo miškas. 50-200 m atstumu nuo pamiškės sprogimo bangos slėgis būna mažesnis. Tačiau miške pavojingesni griūvantys medžiai. Juo didesni, senesni medžiai ir labiau išsikerojusios jų viršūnės, juo labiau jie sužaloja žmones bei sugadina kovos techniką. Žmones ir kovos techniką tikslinga išdėstyti apžėlusiose krūmais ir apaugusiose jaunais medžiais miško aikštelėse, plynėse ir kirtimuose, esančiuose 150-200 m nuo pamškės ir 30-50 m nuo magistralinių kelių.
Išsidėsčius karius ir kovos techniką slėniuose, daubose, požeminiuose kasiniuose, karjeruose ir miškuose naikinimo priemonių mechaninio naikinimo spindulys sumažėja 1,5- 2 kartus.
Nuo šaulių ginklo apsaugo kovos technika, fortifikaciniai įrenginiai ir karių individualios apsaugos priemonės- plieniniai šalmai, neperšaunamos liemenės.
2. Padegamasis ginklas ir apsauga nuo jo
Padegamąjį ginklą sudaro padegamosios medžiagos ir mišiniai bei jų naudojimo priemonės.
Naudojamos tokios padegamosios medžiagos ir mišiniai:
• napalmas, sudarytas iš naftos produktų ir tirštiklių; gali būti sutirštintas (klampus) ir nesutirštintas (skystas), rožinės, geltonos arba rudos spalvos;
• savaime įsiliepsnojantieji mišiniai, savo pavidalu primenantys napalmus, gali savaime užsiliepsnoti ore, ant drėgnų paviršių, stogų;
• pirogeliai, sudaryti iš naftos produktų ir magnio arba aliuminio miltelių ir kitų priedų, kurie padidina jų degimo temperatūrą. Pirogelis pradegina plonas metalo plokštes, jis sunkesnis už vandenį, dega 1-3 minutes; nepalmai, savaime įsiliepsnojantieji mišiniai ir pirogeliai gerai prilimpa prie įvairių paviršių. Jie lengvai įsiliepsnoja, sunkiai gesinami bei šalinami. Nepalmo degimo temperatūra 1000-1200 C pirogelo – iki 1600-2000 C, savaime įsiliepsnojančiųjų mišinių – 1100-1300 C. Pastaruosius blogai gesina vanduo. Šie mišiniai sukelia sunkius karių nudegimus, gaisrus, padega ginkluotę ir kovos techniką;
• termitas – progresuotas geležies oksido ir aliuminio mišinys. Degant termitams, susidaro išsilydęs šlakas, kurio temperatūra – apie 3000C;
• Baltasis fosforatas – kieta vaško pavidalo nuodinga medžiaga. Gerai tirpsta skystuose organiniuose tirpikliuose, laikomas po vandens sluoksniu. Ore savaime užsidega ir dega, išskirdamas baltus nuodingus dūmus; degimo temperatūra – iki 1000C. Degantis fosforas sukelia sunkius ilgai negyjančius nudegimus. Naudojamas padegamuosiuose ir dūminiuose artilerijos sviediniuose, minose, aviacijos bombose ir rankinėse granatose, taip pat kaip nepalmo bei pirogelio degtuvas.
• „elektronas“ – magnio, aliuminio ir kitų elementų lydinys. Užsidega esant 600C temperatūraiir dega akinamai balta arba melsva ugnimi; degimo temperatūra – iki 2800C. Naudojamas mažo kalibro aviacijos padegamųjų bombų korpusams gaminti.
Padegamųjų medžiagų ir mišinių naudojimo priemonės yra šios: aviacijos ir artilerijos padegamieji ir dūminiai šaudmenys, granatsvaidžiai, liepsnosvaidžiai, ugnies fugasai, granatos, šoviniai, padegamosios plytelės.
Pagrindiniai padegamojo ginklo naikinamieji veiksniai – šiluminė energija ir nuodingi degimo produktai. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai naikinamieji veiksniai (šiluminė energija, dūmai ir nuodingi degimo produktai) pasireiškia nuo kelių sekundžių iki minučių po padegamojo ginklo panaudojimo; antriniai (kilusių gaisrų padariniai) – nuo kelių minučių ir valandų iki parų ir savaičių.
Padegamojo ginklo poveikis žmonėms: pirminiai ir antriniai odos ir gleivinių nudegimai, kontaktuojant odai arba aprangai su degančiomis padegamosiomis medžiagomis; viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimai (nudegimai), išsivystant plaučių paburkimui ir uždusimui, įkvepiant smarkiai įkaitusį orą, dūmus ir kitus degimo produktus; kūno perkaitimas, šiluminiai smūgiai; nepilno padegamųjų ir degiųjų medžiagų degimo nuodingų produktų (anglies monoksido ir dioksido, benzolo garų, dūmų ir kt.) poveikis; uždusimas dėl dalinio deguonies išdegimo ore, ypač uždarose patalpose, rūsiuose, blidažuose ir kitose priedangose; mechaninis ugnies audros poveikis masinių gaisrų metu.
Skiriami pirminiai nudegimai, kuriuos sukelia degančios padegamosios medžiagos, ir antriniai – užsidegusi apranga ie amunicija.
Atsižvenlgiant į kūno audinių patologinius pakitimus, skiriami (kaip ir šviesos spinduliavimo atveju) keturi nudegimo laipsniai. Paviršiniai (pirmojo ir antrojo laipsnio) akių ir rankų plaštakų nudegimai iš karto (visiški ar iš dalies) išveda karius iš rikiuotės. Pirmojo laipsnio nudegimai pavojingi gyvybei, jeigu pažeista ne mažiau kaip 75% kūno paviršiaus; antrojo laipsnio – 50% ; gilūs nudegimai – 20-25%.
Žmogų žaloja ir padegamųjų madžiagų bei mišinių degimo produktai: anglies monoksidas ir dioksidas, benzino garai, angliavandeniliai. Degant plastikams susidaro ciano junginiai, sieros vandenilis ir kitos nuodingos medžiagos. Dideli degimo židiniai sugeria didelį deguonies kiekį, tad žmonės gali žūti nuo deguonies stygiaus (deguonies bado).

Raktiniai žodžiai

• apsauga nuo mechaninio padegamojo ginklo ir elektromagnetinio poveikio
• nudegimo laipsniai
• nepalmo bomba