Ankstyvosios asmenybės ugdymosi raiška vaiko piešinyje

Tema	Pedagogika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Vaiko raida. Asmenybės vystymasis. Socializacija. Vaikų piešiniai.
Patalpinta	2007-02-28
Parsisiuntė	933
	Parsisiųsti14 KB

Išsamus aprašymas

Senovės graikų išmintis tinka ir mūsų laikams : „ Nuostaba – žmogaus mąstymo pradžia!“Ugdant mąstymą , labai svarbu pažadinti vidinį aktyvumą . Tam padeda nuostaba. Jai mąstymas prasideda be nuostabos , tai jis tėra tik minčių žaidimas. Taigi mąstymas turi prasidėti nuostaba.
Pirmąjį gyvenimo tarpsnį iki pieninių dantukų iškritimo vaikas tam tikra prasme yra jutimo organas...Galima teigti , kad vaikas pirmajame gyvenimo tarpsnyje yra pats tarsi akis . Iš elementariosios fizikos žinome , kad akis fiksuoja daiktus , sukurdama jų atvirkščią vaizdą. Joje atsispindi išorinio pasaulio vaizdas...Kai šalia vaiko vyksta kas nors nemalonaus , tarkime , kas nors pratrūksta pykčiu , jo viduje sukuriamas šio protrūkio vaizdas...Dėl to pakinta kraujo cirkuliacija ir medžiagų apykaita. Taip vaikas į aplinką reaguoja pirmajame gyvenimo tarpsnyje . Suprantama , tai labai subtilūs dalykai . Todėl , jei vaikas auga šalia pikto tėvo arba piktos auklėtojos , jo kraujagyslių sistema bus jautri pykčiui . Tai , kas užfiksuota šiame amžiuje , išlieka visam gyvenimui. Vaiko atmintis , sugebėjimas prisiminti iki pieninių dantukų iškritimo yra visai kitokia negu vėliau . Stebėdami vaiką , suprasime , kad jo atmintis – tai sugebėjimas instinktyviai pakartoti iš aplinkos nukopijuotus veiksmus . Žmogus iš savo ankstyvos vaikystės išsaugo daug įvairių įpročių arba sugebėjimų . Jis gali papasakoti , kaip mokėsi ką nors daryti , pavz. rašyti. Tai , ką jis nuolat mėgdžiojo , ilgainiui tampa jo įpročiu, sielos savastimi . Tai yra pamatas atminčiai . Žinoma , tai nėra ta pati atmintis , kuri atsiranda vėliau . Išdygus antriesiems dantukams , antrajame gyvenime tarpsnyje dvasinis sielos pradas išsilaisvina nuo kūno , emancipuojasi , atsiranda sugebėjimas kurti nematerialų vaizdą , žmogaus sielos pajautos tampa vaizdiniais“ Ugdymas mėgdžiojant nereiškia žmogiškos prigimties sulaukėjimo. Atvirkščiai , tai yra jos valdymas , plaukiantis iš giliausios vaiko vidinės esmės. Svarbus suaugusiojo pavyzdys. Pirmajame amžiaus tarpsnyje vaikas turi nuostabiausią dovaną – jautrią širdį . Sunaikinsime tai , nuolat sakydami : „ Daryk taip ir taip“ , „ Šito nedaryk“. Ši dovana gražiai išsikleis ir išliks , jei vaikui suteiksime galimybę pačiam stebėti ir jausti bei suvokti gyvenimą. Tada jis mėgdžios , susilies , virpės drauge su juo. Tai yra pats natūraliausias vaiko santykis su pasauliu. Vaiko siekimas pamėgdžioti yra labai svarbus visam būsimam jo gyvenimui ir tai būtina laiku išnaudoti . Todėl pamėgdžiojimas reiškia žmogaus įsikomponavimą į socialinę žmonių terpę. Ko šiame amžiuje neįpras , to niekada vėliau savo gyvenime nebedarys . Neverta aiškinti , kokie svarbūs yra žmonių tarpusavio ryšiai . Jei būtų laikomasi šio pamėgdžiojimo principo , pirmajame vaiko amžiaus tarpsnyje būtų suformuota tai , kas ugdoma daug vėliau , pasitelkiant intelektą . Tuo tarpu to būtų galima pasiekti jau ankstyvoje vaikystėje.

Raktiniai žodžiai

• raiška
• vaiko atmintis
• raiska