Akcentologija

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Referatas
Aprašymas	Daiktavardis. Pirminiai (paprastieji) daiktavardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Ketvirtoji kirčiuotė. Priesagų vediniai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Ketvirtoji kirčiuotė. Galūnių vediniai. Pirmoji kirčiuotė. Trečioji kirčiuotė. Priešdėlių vediniai. Pirmoji kirčiuotė. Sudurtiniai daiktavardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Tarptautiniai daiktavardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Vietovardžiai. Pirmoji kirčiuotė. Antroji kirčiuotė. Būdvardis. Dviskiemeniai būdvardžiai. Daugiaskiemeniai būdvardžiai. Skaitvardis. Pirminiai (paprastieji) skaitvardžiai. Trečioji kirčiuotė. Įvardis. Pirminiai (paprastieji) įvardžiai. Ketvirtoji kirčiuotė. Savito kirčiavimo įvardžiai. Samplaikiniai įvardžiai Galinio dėmens kirtį turintys įvardžiai. Savito galūninio kirčiavimo įvardžiai. Veiksmažodis. Nepriesaginiai veiksmažodžiai. Tvirtapradės šaknies veiksmažodžiai. Tvirtagalės šaknies veiksmažodžiai. Mišrieji veiksmažodžiai. Veiksmažodžiai, kurių bendraties ir būtojo kartinio laiko priesaga ir esamojo laiko šaknis kirčiuota tvirtapradė. Priesagos –ėti vediniai. Veiksmažodžiai, kurių bendraties priesaga kirčiuota tvirtapradė, esamojo ir būtojo kartinio laiko šaknis kirčiuota tvirtagalė arba trumpa. Priesagos –yti vediniai. Priesaginiai veiksmažodžiai. Veiksmažodžiai, turintys kirčiuotą darybos priesagą. Priesagos –ėti vediniai. Neasmenuojamos veiksmažodžio formos. Dalyviai. Veikiamieji dalyviai. Prieveiksmis. Pirminiai (paprastieji) prieveiksmiai. Priesagų vediniai. Prieveiksmiai su formantu –(i)ai. Būdvardiniai prieveiksmiai. Dalyviniai prieveiksmiai. Prieveiksmiai su formantu –iau. Dalelytė. Dalelytėmis tapę pavieniai žodžiai ar jų junginiai. Pavieniai žodžiai. Žodžiai, neturintis formantų (baigmenų). Žodžiai su formantais (baigmenimis). Suaugtiniai žodžiai. Sudėtinės (samplaikinės) dalelytės. Prielinksnis. Pirminiai (paprastieji) prielinksniai. Jungtukas. Pirminiai (paprastieji) jungtukai. Jungtukais tapę (ar juos atitinkantys) kiti žodžiai. Sutrumpėję žodžiai. Naudotos literatūros sąrašas.
Patalpinta	2006-06-06
Parsisiuntė	1387
	Parsisiųsti29 KB

Išsamus aprašymas

DAIKTAVARDIS

Visi lietuvių kalbos daiktavardžiai pagal kirčiavimo panašumą paradigmoje skirstomi į keturis kirčiavimo tipus, kuriuos priimta vadinti kirčiuotėmis. (A.Laigonaitė, Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius,2002, p.46) Kirčio vieta žodyje dažnai yra nepastovi.Kirtis šokinėja iš vieno skiemens į kitą.[…] Kurios kirčiuotės yra kuris linksniuojamas žodis, galima nustatyti iš dviejų linksnių – iš d a u g i s k a i t o s n au d i n i n k o (ar kilmininko) ir g a l i n i n k o. (Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas, Kaunas, 1998, p.88)
Pirminiai (paprastieji) daiktavardžiai.
Pirmoji kirčiuotė.P a s t o v i a i kirčiuojamų pirminių daiktavardžių […] esti su šiomis g a l ū n ė m i s: -as (dgs. vard. –ai): INDAS; -is (vns. kilm. –ies, dgs. vard. –ys): MOTERIS, -YS (A.Pakerys, Akcentologija I, Vilnius, 1994,
p.8)
Antroji kirčiuotė.A n t r a j a i kirčiuotei priklauso [...] pirminių daiktavardžių su šiomis g a l ū n ė m i s: -as (dgs. vard. –ai): KINAS, LAIKAS;
Ketvirtoji kirčiuotė.K e t v i r t o s i o s kirčiuotės pirminių daiktavardžių yra [...]: -a: VALDŽIA; -is (vns. kilm. –ies): ŠALIS, ŠAKNIS, LYTIS; -us (dgs. vard. –ūs): ŽMOGUS, PIETŪS; (A.Pakerys, Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.33-34) Pastaba: A.Pakerys nurodo (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.27), kad ŽMONĖS gali būti ir 3 kirčiuotės.
Priesagų vediniai.
Pirmoji kirčiuotė.P i r m a j a i kirčiuotei priklauso: -imas.1 k i r č i u o t e i skiriami tie šios priesagos vediniai, kurių darybos pamatų eina veismažodžių būtojjo kartinio laiko p r i e s a g i n ė s formos: KALĖJIMAS (: KALĖJO); (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.41) -ybė.Šios priesagos vediniai bk. Kirčiuotini p a s t o v i a i : LYGYBĖ, VYRIAUSYBĖ, VALSTYBĖ (nors jis ir neturi aiškaus pamatinio žodžio) (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.53) Priešpaskutinio skiemens priegaidė gali būti lengvai surandama pagal kirčiuotes, būtent: pirmosios ir trečiosios kirčiuotės žodžių priešpaskutinis skiemuo yra tvirtapradės priegaidės (P.Bernadišienė, Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo pagrindai, Vilnius, 1973, p.33) -yba, -ybos.Beveik visi šių priesagų vediniai kirčiuojami vienodai –turi tvirtapradę priesagą: PREKYBA;(Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.66)
-(i)uomenė.Šios priesagos vedinių trečias nuo galo tvirtapradis skiemuo turi p a s t o v ų kirtį: VISUOMENĖ; (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.79)
Antroji kirčiuotė. -elė (dgs. vard. –ės): SALELĖ; (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.111) -ietis, -ė (dgs. vard. –čiai) (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.120) MALAJIETIS.
Antrosios kirčiuotės daugiaskiemeniai daiktavardžiai daugumoje linksnių turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį, kuris tariamas tvirtagale priegaide [...](P.Bernadišienė, Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo pagrindai, Vilnius, 1973, p.90) -snis (vns. kilm. –io, dgs. vard. –iai), -snė.2 k i r č i u o t e i paprastai skiriami tie šios priesagos vediniai, kurių darybos pamatu eina t r u m p o s a r t v i r t a g a l ė s šaknies žodžiai: -ŽVILGSNIS (: ŽVELGTI); (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.134)
Ketvirtoji kirčiuotė. –smas.D v i s k i e m e n i a i šios priesagos vediniai priklauso 4 k i r č i u o t e i; kartais galima abejoti, su kuria priesaga - -smas ar –mas –padaryti kai kurie daiktavardžiai, pvz., TEISMAS (<TEIS+MAS ar TEIS+MAS?); (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.195)
Galūnių vediniai.
Pirmoji kirčiuotė. –ė (dgs. vard. –ės).P a s t o v ų kirtį turi d a u g i a s k i e m e n i a i galūnių –is, -ė vediniai, padaryti iš priešdėlinių žodžių [...] Be viso to, bk. p a s to v i a i kirčiuojami kai kurie daiktavardžiai, padaryti iš n e p r i e š d ė l i n i ų (dažniausiai dviskiemenių) žodžių: LAISVĖ (:LAISVAS, -A), TEISĖ (: TEISUS, -I, TEISŲ, -IĄ, TEISTI, -IA, -Ė); (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.212-214) Dviskiemeniai pirmosios kirčiuotės daiktavardžiai yra pastovaus kirčiavimo, tvirtapradės šaknies. (P.Bernadišienė, Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo pagrindai, Vilnius, 1973, p.71)
Trečioji kirčiuotė. -as (dgs. vard. –ai).3b k i r č i u o t e i dažniausiai priklauso d a u g i a s k i e m e n i a i šios galūnės vediniai, iš pamatinių veiksmažodžių perėmę p r i e š d ė l i u s ap-, at-, pa-, pra- (visur čia yra balsis a): PASTATAS (: PASTATYTI, PASTATO, PASTATĖ) (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.232)
Priešdėlių vediniai.
Pirmoji kirčiuotė.Dauguma priešdėlinių daiktavardžių kirčiuojami pagal pirmąją kirčiuotę (A.Laigonaitė, Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius,2002, p.59) at- (ata-, ato-).Dažniausiai šis priešdėlis yra gavęs p a s t o v ų kirtį: -; ATGARSIS; (Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.253)
Sudurtiniai daiktavardžiai.
Pirmoji kirčiuotė. Tie sudurtiniai daiktavardžiai, kurie yra gavę pastovų pirmojo dėmens kirtį [...] ir yra su jungiamuoju balsiu –(i)a- [...] Daugiausia yra tokių pastoviai kirčiuojamų dūrinių su v a r d a ž o d i n i u antruoju dėmeniu ir g a l ū n ė m i s –is (dgs. vard. –iai): -; PUSIASALIS; (A.Pakerys,Akcentologija I, Vilnius, 1994, p.262-272)
Tarptautiniai daiktavardžiai.

Raktiniai žodžiai

• akcentologija
• kirčiuotės
• kirciuotes