Adomas Mickevičius

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Adomas Mickevičius. "Ponas Tadas".
Patalpinta	2007-04-11
Parsisiuntė	1320
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

A.Mickevičius dviejų kultūrų, lenkų ir lietuvių, poetas. Jis kilęs iš senos lietuviškos giminės ir laikė save lietuviu (rašė lenkiškai). Beveik visi jo kūriniai siejami su Lietuva. Naugardukas (dabar Baltarusija), kur gimė ir augo A. Mickevičius, tuomet buvo laikomas lietuvišku kraštu. Pasak padavimų Naugardukas buvęs Mindaugo sostinė, o šalia esantis ir kalnas, kuriame Mindaugas neva palaidotas. Tie pasakojimai jaudino A. Mickevičių. Jis anksti susidomėjo Lietuvos istorija, įkvėpimo sėmėsi iš jos praeities. Neatsitiktinai jo herojinės poemos „Gražina“, „Konradas Valenrodas“ vaizduoja Lietuvos praeitį, kovas su kryžiuočiais. Tai ryškūs romantinės poezijos pavyzdžiai.
A.Mickevičius studijavo Vilniaus universitete, priklausė filaretų draugyjai, kuri 1823 m. caro valdžios buvo išblaškyta, o jos nariai ištremti į Rusiją. A. mickevičius kurį laiką gyveno Kryme, ten sukūrė ir „Krymo sonatus“. Vėliau išvyko į užsienį ir gyveno įvairiose šalyse iki pat mirties, visą laiką ilgėdamasis gimtinės.
Ankstyvoji A. Mickevičiaus kūryba yra laikoma romantizmo pradžia Lietuvoje, taigi lietuvių kultūrai A. Mickevičius padarė didžiulį poveikį. Paskatino romantizmo reiškimąsi, ypač didžiulį dėmesį istoriniai praeičiai (Jei tektų interpretuoti Maironį tiktų paminėti įžangoje).
Ankstyvoji kūryba – lyrika, jei būdingas jaunatviškas entuziazmas, polėkis, veržlumas. Ryškų pėdsaką ankstyvojoje lyrikoje paliko nelaiminga meilė Marilei Vereščak. Ši meilė atsispindi ir „Krymo Sonetuose“. Be jau minėtųjų poemų yra sukūres poemos „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“. „Vėlynės“ nebaigtas ir fragmentiškas kūrinys. Čia randame lietuvių ir baltarusų papročių, parodoma kaip pagerbiami mirusieji, yra pasakojimų apie vaiduoklius ir apibendrintų vaizdų smerkenčių baudžiavą. Poetas norėjo aprėbti visą savo tėvynės kančios istoriją, tačiau kūrinio nebaigė. III „Vėlinių“ dalį poetas sukūrė per 3 savaites Drezdene (Vokietijoje). Šioje dalyje A. Mickevičius grįžta prie savo jaunystės ir atskleidžia savo dvasios istoriją, apmąsto savo tautos likimą. III dalyje vaizduojami 1823 m. įvykiai, valdžios susidorojimas su filaretais, Vilniaus jaunimo persekiojimas. Į Vilniaus universiteto filaretus A. Mickevičius žvelgė kaip į nacionalinius didvyrius, kaip į tautos kankinius.

„Ponas Tadas“

Poemos intriga trejopa: politinė, nes kalbama ir apie 1831 m. sukilimą, meilės ir 2 giminių Soplicų ir Horeškų ginčas dėl pilies. Poema dėl savo banguojančio tono gali priminti Homero poemas. Dėl pasakojamojo pobūdžio gali būti priskiriama realistiniams kūriniams. Bet nuotaika romantiška – tylus susižavėjimas praeitimi. Poemos parašymas siejamas su tremtinio dale. A. Mickevičius jautė, kad yra tik viena šalis, kur dar esama šiek tiek meilės lenkui, - jaunystės dienų šalis, ta žemė, „kuri skaisti ir šventa, kaip pirmoji meilė, kurioj jis niekad ašaros neliejas ir širdimi pailsėti prisimindamas praeitį.
Pagrindinis poemos personažas Tadas Soplica. Kūrinyje atsispindi jo meilės istorija Zosei Horeškaitei. Kitokios meilės intrigos, nes Tado siekia ir Telimena, jau vystanti gražuolė. Labai paslaptingas vienuolis bernardinas Robakas.

Raktiniai žodžiai

• adomas mickevicius
• adomas mickevicius ponas tadas
• adomas mickevičius ponas tadas