A. Mickevičius "Gražina" (2)
| Tema |
Lietuvių kalba |
| Tipas |
Rašinys |
| Aprašymas |
A. Mickevičiaus poema "Gražina". Gražinos paveikslas
|
| Patalpinta |
2010-10-04 |
| Parsisiuntė |
814 |
|
|
Išsamus aprašymas
Poemoje Gražina A.Mickevičius vaizdavo kunigaikštienę, kaip gražiausią merginą - „Lydos kunigaikštienė Gražina, tarp Lietuvos gražuolių pagarsėjus kaip už visas gražiausia mergina“. Nors Gražina yra tyro veido, nors ir nejauna, bet jos bruožai to neišdavė - „gyveno jau vidurdienį jinai, bet bruožai išminties ir moterystės jaunam jos veidui tiko dyvinai“. Veidas ne tik išmintingas bet ir rimtas- „ji rimtumu ir gaivumu patraukia, taryt jauti, kad vasara greit bus“. Gražina taip pat buvo aukšta - „nuo Liutauro - milžino galingo - ūgiu nė kiek neatsiliko ji“. Gražina savo vidumi buvo labiau panaši į „vyrą “- „bet ir širdis į vyro panešėjo. Į verpstę ir mergautinius žaislus iš tolo ji su panieka veizėjo“. Ir tarnai, ir žmonės klysdavo, neatskirdami, kad tai moteris, o ne vyras- „ ant žemaituko susitikę ją , kaimiečiai manė vyrą susitikę , jei tarnai ne kartą pilyje kaip kunigaikščiui lenkės apsirikę“. Jai patinka labai jodinėti - „ ir kas nematė jos raitos - į šiurkštų lokio kailį įsimovus“, taip pat Gražina mėgo labai medžioti- „ patiko jai medžioklių triukšmas, kovos“. Ji protinga ir išmintinga , nes nujaučia karą - ,,Ši kibirkštis ir gaisrą pagimdys, o dūmai tie didžiulį karą lemia“ ir žino ,kad tai neišeis y gerą.
Raktiniai žodžiai
- adomas mickevicius grazina
- a.mickevicius grazina
- mickevicius grazina